PROFILPELAJAR.COM

Kauno autobusų gamykla (KAG) – nuo maždaug 1940 iki maždaug 1980 metų veikusi autobusų gamykla Kaune. Gamykla pagamino apie 12 000 autobusų.^[1]

Istorija

Pirmieji autobusų kėbulai ant amerikietiškų „Ford“, „Chevrolet“, „Autocar“ ir kitų markių važiuoklių vietinių meistrų buvo pradėti gaminti dar trečiajame XX a. dešimtmetyje. Iš pradžių nedideli ir primityvūs, laikui bėgant jie tapo modernesni ir su kiekvienu nauju modeliu vis komfortiškesni. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo gaminami vagoninio tipo autobusai, pagaminti naudojant vokiškas „Mercedes-Benz“ važiuokles su dyzeliniais varikliais. Pagrindiniai kėbulų autobusams tiekėjai buvo „Amerikos lietuvių akcinės bendrovės“ dirbtuvės Kęstučio g. ir autobusų parko dirbtuvės Šančiuose.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, autobusų Lietuvoje praktiškai nebuvo likę. Keleivius vežiojo žmonių gabenimui pritaikyti sunkvežimiai ir suremontuoti besitraukiančių vokiečių pakelėse palikti vermachto autobusai. Be to, tuomet buvo rengiamos „ekspedicijos“ į okupuotą rytinę Vokietijos dalį bei Rytprūsius, kur pavyko rasti ir suremontavus išleisti į maršrutus dar keletą autobusų.

Po kelerių metų, kai atsirado galimybė gauti naujas tarybines važiuokles, nacionalizuotoje autobusų gamykloje (pavadintoje Kauno autoremonto gamykla) Kęstučio gatvėje vėl imta gaminti autobusus. Pirmieji pokario metais gaminti autobusai turėjo indeksą „L-1“. Tai buvo vietos specialistų perdirbtas Leningrade gaminto autobuso tuo pačiu pavadinimu modelis. Kauno autobusų kėbulų gamykla buvo įsikūrusi Maironio g. 13.^[2]

Iš miesto centro, kur gamybai plėsti nebuvo vietos, autobusų kėbulų gamyba palaipsniui buvo perkelta į naują cechą, pastatytą šalia autobusų parko Šančiuose. Septintojo dešimtmečio pradžioje gamykla iš Šančių persikėlė į naujus korpusus Aleksote, kur buvo galimybės tolimesnei plėtrai, o senojoje teritorijoje įsikūrė Kauno autobusų parko padaliniai.^[3]

KAG-3

Šeštojo dešimtmečio viduryje sukurtas autobuso modelis „KAG-3“. Ant prailgintos priekyje ir gale sunkvežimio „GAZ-51“ važiuoklės jis turėjo uždėtą karkasą, pagamintą iš uosio ir buko. Iš išorės buvo apkaltas skarda, iš vidaus – daugiasluoksne tamsiai ruda lakuota aviacine fanera. Salone buvo 23 sėdimos ir 7 stovimos vietos.

Be bazinio varianto buvo įsisavinta eilė kitų modifikacijų: krovinių furgonas „KAG-31“, duonvežė „KAG-32“, techninės pagalbos automobilis „KAG-33“, automobilis sprogdintojams „KAG-34“, buitinio aptarnavimo automobilis „KAG-317“. Medinė karkaso konstrukcija skatino autobusų tiekimą į Užkaukazės respublikas: važinėjant nelygiais kalnų keliais toks karkasas buvo patvaresnis nei metaliniai suvirinti ar kniedyti karkasai – atlaikydavo didesnes smūgines apkrovas bei išklaipymus. Tačiau avarijos metu toks kėbulas visgi lengviau lūždavo, kai kada ir užsidegdavo. Jo gamybos savikaina taip pat buvo didesnė nei metalinio. Nepaisant trūkumų, nedideliais kiekiais autobusai buvo gaminami maždaug iki 1990 m.^[4]

Per 3–4 metus mediniam kėbului susidėvėjus, autobusai buvo grąžinami į gamyklą jo keisti. Važiuoklė dažnai dar būdavo gera; kai kurios važiuoklės pakeitė 3–4 kėbulus kol susidėvėdavo.^[1]

1959 m. gegužės men. KAG-3 gamyba, iš pradžių iš Kaune gamintų komplektų, pradėta Čkalovske (dabar Buston), Tadžikijos SSR. Tadžikistane jis gavo vietinį pavadinimą "Tadžikistan-1". Autobusas gamintas iki 1976 m., 1968 m. jis buvo modernizuotas ir gavo pavadinimą "Tadžikistan-1A".^[5]

KAG-4

1957 m. grupė konstruktorių pradėjo ištisai metalinės konstrukcijos autobuso ant „GAZ-51“ važiuoklės projektavimą. Po dvejų metų toks autobusas, gavęs indeksą „KAG-4“, buvo parodytas Kaune, Ąžuolyne vykusioje tradicinėje žemės ūkio parodoje. Gamykla pagamino du keleivinius naujo modelio autobusus ir vieną krovinių furgoną „KAG-41“. Pirmasis autobusas buvo perduotas į Kauno autobusų parką bandomajai eksploatacijai, kiti du automobiliai nukeliavo į Maskvą ir keletą metų buvo demonstruojami Liaudies ūkio pasiekimų parodoje šalia LTSR paviljono. Tačiau masiškai šie autobusai pradėti gaminti nebuvo.

Septintojo dešimtmečio pradžioje gamykla iš Šančių persikėlė į naujus korpusus Aleksote, kur buvo galimybės tolimesnei plėtrai. Senojoje teritorijoje įsikūrė Kauno autobusų parko padaliniai.

Gamybos pabaiga

Po eilės sunkių avarijų su „KAG“ markės autobusais, kurių metu nukentėjo nemažai žmonių, jų gamyba buvo apribota, ilgainiui jie išnyko iš miestų ir rajonų autobusų parkų, bet ir toliau gana daug jų naudota tarnybiniams pervežimams, dalis autobusų remonto metu buvo perdirbti į specialius furgonus. Naujų autobusų gamyba sustojo GAZ nustojus gaminti GAZ-51 sunkvežimio šasi.^[6] Šiek tiek autobusų vis dar buvo gaminama ar atnaujinama Kaukazui, taip pat paaiškėjo jog tai naudingos mašinos kelininkams. Galutinai gamyba baigėsi tik aštuntajame dešimtmetyje.

KAG modeliai

KAG-1 – 19 vietų autobusas, sukonstruotas GAZ-51 pagrindu
KAG-3 – 23 (+7 stovimų) vietų autobusas, sukonstruotas GAZ-51 pagrindu. Tokių autobusų pagaminta daugiausia.
KAG-31 – krovinių furgonas, sukonstruotas KAG-3 pagrindu
KAG-32 – duonvežė, sukonstruota KAG-3 pagrindu
KAG-33 – techninės pagalbos automobilis, sukonstruotas KAG-3 pagrindu
KAG-34 – automobilis sprogdintojams, sukonstruotas KAG-3 pagrindu
KAG-317 – buitinio aptarnavimo automobilis, sukonstruotas KAG-3 pagrindu
KAG-4 – 24 vietų eksperimentinis priemiestinis autobusas, pagamintas 1959 m., tik 2 egzemplioriais. Metalinis korpusas.^[6]
KAG-41 – krovinių furgonas, sukonstruotas KAG-4 pagrindu, pagamintas 1959 m., vieninteliu egzemplioriumi