Karos jūra susidarė po paskutinio ledynmečio ištirpus ledynui. Diduma jūros dengia šelfą, o jos gylis mažiau nei 200 m, plotas 880 000 km², didžiausias gylis 620 m. Dugno nuosėdos: šiaurėje karbonatinės ir terigeninės, pietuose akumuliacinės.[1]
Jūros dugne yra daug plačių terasų, kurios leidžiasi iš pietvakarių (kur jūra labai sekli) į šiaurę ir vakarus. Šelfą kerta dvi gilios įdubos. Vasarą į Karos jūrą iš upių Sibiro pakrantėje įteka gausybė gėlo vandens. Dėl to paviršiaus druskingumas svyruoja, nuo maždaug 33 ‰ beveik visoje jūroje žiemą iki 10–12 ‰ netoli Obės ir Jenisiejaus upių žiočių vasaros pradžioje. Nuo gruodžio iki birželio dauguma jūros būna sukaustyta ledo. Liepos–rugpjūčio mėnesiais priešingai, daugiau kaip 90 % jūros būna neužšalusi, tačiau paviršiaus temperatūra niekada nepakyla aukščiau 4–5 °C. Virš jūros dažnai tvyro rūkas, dažnos audros. Potvyniai vyksta kas pusė paros, jų aukštis iki 1 m.
Vasarą Karos jūra yra svarbus prekių gabenimo kelias į Vakarų Sibirą ir iš jo, įskaitant naftą ir gamtines dujas, kurių dideli telkiniai buvo aptikti Obės-Jenisiejaus regione. Pramoninė žvejyba (sykai, plekšnės, palijos, menkės).[2] Pagrindinis uostas – Diksonas. Jūriniai laivai pasiekia Jenisiejaus žemupyje esančius Dudinkos ir Igarkos uostus.
Karos jūra pavadinta pagal į ją Jugros pusiasalyje įtekančią Karos upę. Pradžioje pakrantėmis plaukioję pomorai Karos jūra vadino tik vakarinę šios jūros dalį.[3]
