Vaistų kapsulė (angl.capsule; rus.капсула) – vaistinio preparato forma, kai vienkartinė dozė yra kietame ar minkštame apvalkale. Kapsulės skirtos gerti ar įkišti į makštį ar tiesiąją žarną.
Kapsulės apvalkalas gaminamas iš želatinos ar kitų medžiagų. Į apvalkalą gali būti dar įdėta:
Apvalkalas gali būti pažymėtas tam tikrais ženklais.
Apvalkalo cheminė sudėtis parenkama tokia, kad:
nereaguotų su viduje esančiomis medžiagomis,
po kurio laiko suirtų paskirties vietoje (skrandyje, žarnyne, makštyje).
Kapsulės viduje gali būti kieta ar pastiška medžiaga, skystis.
Minkštosios kapsulės
Minkštosios kapsulės daromos iš želatinos. Jos paprastai užpildomos skysčiais ar pusiau skystomis medžiagomis. Dažniausiai tai aliejai (pvz., žuvų taukai) ar eteriniai aliejai, vaistinių preparatų ar vitaminų (A, D, E, F) aliejiniai tirpalai, emulsijos ar suspensijos aliejuose. Kartais naudojami hidrofiliniai tirpikliai.
Į minkštąsias kapsules dažniausiai dedami neskanūs geriamieji vaistai.
Gaminamos ir minkštosios kapsulės rektaliniam ir vaginaliniam vartojimui.
1834 m. Mothes ir Dublanc gavo patentą vientisų želatininių kapsulių gamybos būdui, kai kapsulės užsandarinamos želatinos tirpalo lašu. Jų metode buvo naudojama forma vienai kapsulei, kapsules užpildydavo ranka medicinine pipete. Vėliau imta naudoti formavimo plokštes su lizdais daugeliui kapsulių išsyk. Kai kurios kompanijos šį metodą dar naudoja, tačiau įranga tam jau komerciškai nebegaminama.
Dabar plačiai naudojamas 1933 m. R. P. Šererio (R. P. Scherer) sukurtas metodas. Jis kapsulėms formuoti panaudojo sukamąją matricą (rotary die), kur kapsulės formuojamos pūtimu, kartu jas užpildant preparatu. Ėmus naudoti šį metodą labai sumažėjo atliekų, o dozavimo į kapsules tikslumas labai padidėjo.
1949 m. American Cyanamid Company padalinys Lederle Laboratories sukūrė vadinamąjį Accogel metodą želatininėms kapsulėms tiksliai užpildyti milteliais.