PROFILPELAJAR.COM

Kalno Grikštų senosios kapinės

Koordinatės

55°50′47″š. pl. 21°23′29″r. ilg. / 55.846436°š. pl. 21.391337°r. ilg.

Vieta

Kretingos rajonas

Seniūnija

Žalgirio seniūnija

Plotas

395 m²

Naudotas

XVII–XX a. 2–3 deš.

Žvalgytas

1974, 1991, 1995, 2002 m.

Registro Nr.

24254 / L587

Kalno Grikštų senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Maro kapinėmis, Marų kapinaitėmis, Senkapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 24254, senas vertybės kodas – L587) – neveikiančios kapinės pietinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Baubliuose (Žalgirio seniūnija), 0,35 km į vakarus nuo kelio 2314 Raguviškiai–Baubliai–Žutautai , Minijos kairiajame krante.

Kapinės

Įrengtos upės slėnio terasos pakilumos keteroje, stačiakampio plano, pailgos šiaurės vakarų – pietryčių (šiaurės – pietų) kryptimi, 22 m ilgio ir 13 m pločio, apjuostos grioviu ir žemių pylimu.^[1] Pietvakarių pusėje pylimas sustiprintas akmenimis, o ties viduriu paliktas iki 2 m pločio tarpas įeiti.

Laidojimo žymių nėra. Pylimas suplokštėjęs, o griovys užslinkęs. Paviršius nelygus, žemėja į vakarus, apaugęs pušimis. Šiaurės vakarų pusėje stūkso nulūžusio medinio kryžiaus liekanos. Šiauriniame krašte stovi medinis kryžius su anotacine lentele: „Kalno Grikštų maro kapinės“.

Teritorijos plotas – 395 m², perimetras – 81 metras.^[2]

0,1 km į šiaurės vakarus yra Kalno Grikštų II senovės gyvenvietė, o 0,57 km į šiaurę – kita priešistorinė gyvenvietė su kapinynu.

Istorija

Įrengtos XVIII a. Kalno Grikštų kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje, ties riba su Baubliais. Vadinamos Maro kapinėmis, Marų kapinaitėmis, Senkapiais, Kapeliais.

Mirusiuosius nuo XVIII a. pab. pradėjus laidoti Kartenos parapijos kapinėse, senosiose kapinėse iki XX a. vidurio be kunigo retsykiais buvę pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, neatpažinti skenduoliai, 1917–1918 m. dizenterijos aukos.^[3]

Apie 1920 m. kapinės apjuostos grioviu ir pylimu, ant kurio buvo pastatyta statinių tvora. Jose stovėjo 2 aukšti ąžuoliniai kryžiai, o tarp jų – koplytėlė su šventųjų skulptūromis.^[4]

Nuo XX a. vidurio kapinės nenaudojamos, apleistos, jose stovėję smulkiosios architektūros paminklai sunyko, XX a. pab. apsodintos pušaitėmis. Tikslinant kaimų ribas, 2016 m. kapinės pateko į Baublių teritoriją.

1974 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1991 ir 2002 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė), 2014 m. – Loreta Jatulionytė-Brezgienė (Kultūros paveldo centras). 1974, 1982, 1995 ir 2014 m. kartografuotos.

1997 m. įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L587),^[5] 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.^[6] Regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė, turinti memorialinį vertingųjų savybių pobūdį.

Šaltiniai

↑ Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. – L. 70
↑ Julius Kanarskas. Kalno Grikštų kaimo kapinės (Žalgirio apyl., Kretingos raj.). – Kretinga, 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 198
↑ Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. – Kretinga, 1981. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, ap. 1, b. 1254. – L. 38
↑ Valstybės žinios. – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14. – P. 61
↑ Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“