Dizenterija (gr. δυσ- + έντερον 'žarna') – kolitas, pasireiškiantis skausmingu viduriavimu, tuštinimusi su gleivėmis, dažnai ir su krauju. Bakterinę dizenteriją sukelia šigelės bakterijos. Užsikrečiama per užkrėstą vandenį, pieną, uogas, vaisius, nešvarias rankas, užkratą perneša ir musės.^[1]

Šigelių išskiriamos toksinės medžiagos pažeidžia storosios žarnos gleivinę, sukelia jos uždegimą, sutrikdo peristaltiką. Uždegimas apima distalinę žarnos dalį. Liga prasideda ūmiai, 1-2 dienas karščiuojama, atsiranda kairės ir apatinės pilvo dalies diegliai, viduriavimas su gleivėmis, krauju, o vėliau ir su pūliais. Liga trunka 1-3 savaites,^[2] kartais ir ilgiau. Po persirgimo gali likti podizenterinis kolitas, kuris sunkiai atskiriamas nuo lėtinės dizenterijos (tik bakteriologiškai). Ūminė dizenterija retais atvejais (1-2 %) gali pereiti į lėtinę, jos paūmėjimai pasireiškia kas 3–4 mėn.^[1]