Kaliningrado zoologijos sodas (rus.Калининградский зоопарк, anksčiau vok.Königsberger Tiergarten), – zoologijos sodas, esantis Rusijoje, Kaliningrade. Jis yra vienas didžiausių ir seniausių zoologijos sodų šiuolaikinėje Rusijoje. Zoologijos sodą 1896 m. įkūrė vokiečių verslininkas Hermanas Klasas. Kaliningradui atiteko 1945 m., kai kapituliavo Vokietijos kariuomenė. Sodo gyvūnų kolekcijoje, kuri užima 16,5 ha plotą, yra 350 gyvūnų rūšių, gyvų eksponatų yra apie 3500 (2019 m. duomenimis).
Kaliningrado zoologijos sode, be gyvūnų, yra dendrologinis parkas, turtingas retais augalais, pavyzdžiui, auga ginkmedis (Ginkgo), menantis dinozaurų laikus. Yra išlikę vertingų gyvūnų skulptūrų: bronzinė briedžio statula, akmeninė orangutano statula ir kitos, kurias sukūrė Arthur Steiner (1885–1960). Įėjimas į zoologijos sodą papuoštas įvairių rūšių gyvūnų skulptūriniais portretais. Be to, zoologijos sode yra išlikę ir keli prieškariniai pastatai, fontanas.
Istorija
Vokietijoje
1895 m. šiuolaikinio zoologijos sodo teritorijoje buvo surengta Šiaurės Rytų Vokietijos pramonės ir amatų paroda. Jai pasibaigus organizatorius H. Klasas pasiūlė nenugriauti medinių parodos paviljonų, bet juos panaudoti zoologijos sodo įkūrimui. Idėją miestiečiai sutiko su entuziazmu, nes zoologijos sodo klausimas buvo svarstomas jau seniai. Šiam planui įgyvendinti 1895 m. rugpjūčio 22 d. buvo įkurta „Tiergarten“ (vok.žvėrių sodas) draugija.
Spauda aktyviai palaikė iniciatyvą, buvo renkami narių įnašai, kita finansinė parama išpirkti pasilikusiems parodos paviljonams (valstybė lėšomis neprisidėjo). 1897 m. H. Klasas tapo kuriamo sodo direktoriumi, jis sukūrė komplekso projektą. Zoologijos sodas iškilmingai atidarytas 1896 m. gegužės 21 d. Tuo metu jo kolekcijoje buvo sukaupta 262 rūšių 893 gyvūnai.
Kadangi zoologijos sodas nebuvo finansuojamas valstybės, įstaigos kasa buvo papildoma įvairiomis teikiamomis pramogomis. Be gyvūnų demonstravimo, čia grojo pučiamųjų orkestras (vasarą - kiekvieną dieną, lauke, o žiemą - sekmadieniais ir trečiadieniais koncertų salėje, talpinusioje 2500 žmonių). 1906 m. zoologijos sode buvo rengiama neįprasta pramoga - skraidinimas su oro balionu iki 300 m aukščio - už 3 markes vienam asmeniui. Palyginimui: 1910 m. bilietas į zoologijos sodą kainavo 50 pfenigių suaugusiems arba 20 pfenigių vaikams. Beje, kas trečią mėnesio sekmadienį buvo teikiamos nuolaidos, bilietų kainos sumažėdavo perpus. Zoologijos sodas buvo atviras kiekvieną dieną, vasarą - nuo septynių ryto iki vienuoliktos valandos vakare, žiemą - nuo aštuonių ryto iki tamsos. Pinigai, uždirbti pasitelkiant tokią pelningą veiklą, buvo skirti naujiems gyvūnams pirkti. Iki 1910 m. Kenigsberge jų buvo 2161. Šis skaičius buvo vėl pasiektas tik 2004 m.
Klestėjusio zoologijos sodo veiklą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Čia kariuomenė buvo įsirengusi uniformų sandėlius. Jis vėl atsidarė 1918 m., tačiau jis veikė pokario ekonominio nuosmukio sąlygomis, gyvūnų kolekcija buvo labai sumažėjusi – 1921 m. ją sudarė tik 565 gyvūnai.
1938 m. zoologijos sodas tapo miesto nuosavybe, o visuomeninė draugija „Tiergarten“ paleista.
Sovietmetis
1945 m. miestą nusiaubus sovietinei armijai, zoologijos sode liko vos keli gyvūnai: elnias, barsukas, asilas ir kulkomis sužeistas begemotas (jį pavyko išgydyti). Jau 1947 m. zoologijos sodas paminėjo „antrąjį“ gimtadienį. Šiuo metu jo kolekciją sudarė 50 gyvūnų. Padedant kitiems zoologijos sodams kolekcija greitai augo. Daugelį egzotiškų gyvūnų parveždavo Kaliningrado jūrininkai.
Nuo 1973 m. zoologijos sodui pradėta teikti „šefų“ parama. Daugelis Kaliningrado įmonių ėmėsi globoti konkrečius zoologijos sodo gyventojus, gerinti jų gyvenimo sąlygas. Šios praktikos dėka buvo pastatyta ir suremontuota daugiau kaip 130 įvairių objektų ir konstrukcijų, įrengti pėsčiųjų takai, pastatyti suolai ir pan.
1980 m. palei parko upelį pradėtas statyti kalnų gyvūnų voljeras. 1982 m. pastatytas vaikų „Pasakų miestelis“.
Rekonstrukcija
2000-aisiais prasidėjo zoologijos sodo rekonstrukcija, nors įstaiga kentė nepriteklių - trūko finansavimo gyvūnų pašarams, buvo prastos gyvūnų laikymo sąlygos. 2003 m. duomenimis, zoologijos sodas buvo priverstas parduoti keletą gyvūnų, kad apsaugotų kitus nuo bado ir iš gautų pinigų galėtų išmaitinti kitus. Dvi gibono patelės bei vienas tapyras rado prieglobstį Londono zoologijos sode. Dar keletą snieginio leopardo jauniklių taip pat rengtasi išvežti į užsienį.[1]
Rekonstrukcijos pradžioje įrengta hipopotamų būsto ventiliacijos sistema, išgelbėjusi šį paviljoną nuo blogo kvapo. 2005 m. pastatytas baseinas vandens gyvūnams, rekonstruoti tigrų, snieginių leopardų ir liūtų voljerai. Tais pačiais metais buvo baigtas rekonstruoti buvusio dramblių būsto pastatas. Prieš karą tai buvo restoranas, vėliau – apgyvendintas drambliais, apleistas. Šiuo metu statinys turi architektūros paminklo statusą, jame įsikūrusi zoologijos sodo administracija.
Pirmasis rekonstrukcijos etapas buvo atliktas iki Kaliningrado-Kenigsbergo įkūrimo 750-ųjų metinių, kurios buvo švenčiamos 2005 m. Antrasis rekonstrukcijos etapas buvo vykdomas nuo 2006 m., pažymint jubiliejinį, 60-ąjį zoologijos sodo sezoną po karo. Iki 2007 m. buvo planuojama sutvarkyti tvenkinį plaukiojantiems paukščiams, fontaną, žiemos sodą su beždžionių voljerais. Vėlesniais metais buvo rekonstruojama meškų būstinė, statomi valymo įrenginiai. Zoologijos sodo rekonstrukcija pagal federalinę programą tęsėsi iki 2010 m.