Vladislovas Liudvikas Frydrichas Ketleris Frydrichas II Kazimieras Ketleris Karolis Jokūbas Ketleris Ferdinandas Ketleris Aleksandras Ketleris Luiza Elžbieta Kristina Sofija Ketler Šarlotė Sofija Ketler, Marija Amalija
Jokūbas Ketleris (vok.Jakob von Kettler, latv.Jēkabs Ketlers; 1610 m. spalio 28 d., Kuldyga – 1681 m. gruodžio 31 d., Jelgava) – Kuršo kunigaikštis, valdęs 1641–1681 metais.
Jo valdymo metu valstybė įgavo didžiausią galią ir turtus per visą savo istoriją ir turėjo keletą kolonijų. Ketleris buvo žinomas kaip teisingas valdovas, suteikęs laisvių latvių valstiečiams ir mokėjęs kalbėti latviškai.[1]
Kunigaikštis Jokūbas Ketleris karų su Švedija metu, nuo 1658 iki 1660 m., buvo švedų kalinys. Tai stipriai pakenkė kunigaikštystei: kolonijos buvo sugriautos ir prarastos, laivynas – sudegintas. Po karo baigties pavyko atstatyti flotilę ir atimti Tobago salą iš olandų. Kai kurie mano, kad jis ketino kolonizuoti net Australiją, kuri buvo dar neseniai atrasta. Spėjama, kad šis planas turėjo popiežiaus Inocento X palaiminimą. Tačiau šis netrukus mirė, o naujasis popiežius atsisakė remti kolonizaciją. Kunigaikštis Jokūbas Ketleris mirė Jelgavoje (Mintaujoje) 1682 m. sausio 1 d.
Šeima
Jokūbas Ketleris vedė Luizą Šarlotę iš Brandenburgo (1617–1676), ir susilaukė šių palikuonių:
Luiza Elžbieta Ketler (1646–1690)
Vladislovas Liudvikas Frydrichas Ketleris (1647–1648)