Johaneso Okehemo portretas MS Chigi 234 manuskripto fragmentas su Okehemo „Missa Ancilla Domini“ Kyrie natomis.
Johanesas Okehemas (kiti vardo variantai − Žanas, Janas, pranc. Johannes Ockeghem, kiti pavardės užrašymo variantai jo gyvenimo metu − Okeghem, Ogkegum, Okchem, Hocquegam, Ockegham, apie 1410-25 − 1497 m. vasario 6 d.) – prancūzų-flamandų (arba Nyderlandų) muzikos mokyklos kompozitorius. Laikomas reikšmingiausiu flamandų kompozitoriumi tarp Gijomo Diufaji ir Žoskeno Deprė.
Biografija
Johanesas Okehemas gimė Sent Gisleno kaime (dab. Belgija) Kambrė vyskupijoje. Tiksli gimimo data nežinoma. Jo mirties minėjimuose minima, kad jis mirė nesulaukęs 100 metų, kas spėjamą gimimo datą nukeltų iki apie 1410 m. Bendru atveju, manoma, kad jis galėjo gimti apie 1420 m. Nieko nežinoma apie jo mokslus. Gali būti, kad jis buvo paveiktas Burgundijos dvaro kompozitoriaus Gilles Binchois, kuris tuo metu dar gyveno Flandrijoje, bet jokių žinių apie tai nėra. Tai spėjama iš Okehemo raudos Mort tu as navré de ton dart, kuri parašyta po Gilles Binchois mirties 1460 m., bei ankstyvųjų Okehemo kūrinių, kuriuose yra referencijų į Binchois kūrybą. Spėjama, kad jaunystėje jis mokėsi Monso mieste.
1443-44 m. Okehemas pirmąkart minimas vikaru-giedotoju Antverpeno katedroje. Po dvejų metų jis giedojo hercogo Karolio I Burbono chore. Dar po dvejų metų Okehemas persikėlė giedoti į Prancūzijos karaliaus Karolio VII chorą Paryžiuje. 1453 m. jis pažymėtas pirmojo kapeliono pozicijoje karaliaus tarnyboje. 1459 m. Okehemas buvo paskirtas saugotojo poste Šv. Martyno abatijoje Ture, kurios garbės abatais buvo Prancūzijos karaliai. Šis postas, karaliaus nuosavybės administratorio, leido Okehemui gauti nemenkas pajamas. 1461 m. jam buvo panaikinta prievolė nuolat būti Ture.
Po Karolio VII mirties Okehemas tarnavo karaliams Liudvikui XI ir Karoliui VIII. 1464 m. jis tapo Liudviko XI karališkojo choro kapelmeisteriu. 1483 m. pareigybę patvirtino Karolis VIII Maloningasis. Būdamas kapelmeisteriu Okehemas kūrė mišias, kurių 13 buvo surinktos ir užrašytos manuskripte apie 1500 m. (Vatikano bibliotekoje, MS Chigi 234). 1462 ir 1464 m. Okehemas lankėsi Kambrė, kur buvo apsistojęs pas garsųjį vyresnį kompozitorių Guillaume Dufay. Palaikė ryšius su Burgundijos dvaro kompozitoriumi Gilles Binchois. 1463-70 m. Okehemas ėjo kanauninko pareigas Paryžiaus katedroje. Įmanoma, kad jis galėjo turėti kurį nors posta Kambrė vyskupijoje, nes dažnai ten lankėsi.
Minima, kad 1470 m. su karaliaus siuntimu Okehemas viešėjo Ispanijos karaliaus dvare. 1488 m. jis dar buvo minimas Prancūzijos karaliaus dvaro dokumentuose dalyvavęs religinėje ceremonijoje. Okehemas mirė 1497 m. vasario 6 d. Ture. Kitu spėjimu, jis galėjo būti miręs 1495 m., nes 1496 m. Prancūzijos karalius paskyrė kitą žmogų į Šv. Martyno abatijos saugotojo postą.
Okehemo kūrybinis palikimas nėra didelis. Jį sudaro 10 pilnų mišių, keliolikos mišių fragmentai, keliolika motetų ir 22 šansonai. Gyvenimo metu Okehemas garsėjo kaip talentingas giedotojas (atlikdavo boso partijas). Jo įtaką patyrė Jacob Obrecht, pomirtinei poemai muziką sukūrė Josquin des Prez. Okehemo muzikos stilistikai būdingas nuotaikingumas, skirtingai nuo Guillaume Dufay didingumo. Kūrinių technika pažymėtina labai sudėtingomis kontrapunktinėmis kompozicijomis. Okehemas laikomas vienu Vakarų polifoninės klasikinės muzikos „tėvų“.
