Jeleniavas

Jeleniavas
lenk. Jeleniewo
      
Jeleniavo bažnyčia
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Suvalkų apskritis Suvalkų apskritis
Valsčius Jeleniavo valsčius
Gyventojų (2008) 614
Pašto kodas PL 16-404
Vikiteka Jeleniavas

Jeleniavas[1] (lenk. Jeleniewo) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Jeleniavo valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra Jeleniavo valsčiaus centras. Kaimas yra apie 14 km į šiaurę nuo Suvalkų ir 122 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Per kaimą eina vaivadijos kelias Nr.DW655.

Prieš 1782 m. buvo gavęs miesto teises, tačiau 1800 m. jų neteko.[2] Karališkasis miestas Trakų vaivadijos Gardino paviete įkurtas XVIII a. pabaigoje.[3]

Istorija

Archeologiniai radiniai rodo, kad jotvingiai šioje vietovėje gyveno nuo VI a. pr. m. e.-VII a. pr. m. e., iki šiandien yra išlikę kurganas ir senovinės gyvenvietės liekanos. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Kaimas buvo žinomas jau 1760 m., 1772 m. įsteigta Jeleniavo parapija[4], o 1773-1782 m. Antanui Tyzenhauzui vykdant ekonomikos gaivinimo Gardino ekonomijoje reformas 1780 m. Jeleniavas gavo miesto teises. Iki 1800 m. Jeleniave veikė vietos savivalda.[5] Tuo metu jame buvo 17 valakų. 1772 m. įkurta Jeleniavo Švč. Jėzaus Širdies parapija. 1795 m. kaimas po Abiejų Tautų Respublikos padalinimo atiteko Prūsijos karalystei ir sparčiai augo. 1786 m. kaime gyveno tik 25 šeimos, o 1800 m. jau buvo 471 gyventojas ir 64 namai.[6] Miestelis augo iki XIX a. pabaigos, kai jį ėmė gožti išaugę Suvalkai.[7] 1880 m. Jeleniave buvo 659 gyventojai.[8]

Gyventojai daugiausiai vertėsi žemės ūkiu. Kaimo istorijoje nemažą vaidmenį atliko Pželomskio giria, kurioje gyvena elniai – kaimo herbo pagrindinė puošmena.[9] Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Žydai Jeleniave

Žydai Jeleniave gyveno nuo miestelio įkūrimo, tačiau seniausios išlikusios Jeleniavo ir apylinkių žydų metrikos yra iš 1808-1825 m. 1880 m. žydai sudarė apie pusę miestelio gyventojų. Vėliau gyventojų skaičius mažėjo ir 1921 m. surašymo metu Jeleniave suskaičiuoti 175 žydai (iš bendro 471 gyventojų skaičiaus).[8]

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Jeleniave buvo apie 250 žydų.[10] Žydų bendruomenė kaime turėjo savo sinagogą.[11]

1939 m. gruodį apie 200 Jeleniavo žydų vokiečių žandarmai suvarė į aikštę prie žandarmerijos būstinės, kur jie buvo laikomi, mušami ir žalojami. Po kelių dienų žandarmai ir vietiniai vokiečiai išvarė žydus į Suvalkus. Ten jie buvo laikomi ligoninės kieme, po to išvežti į Palenkės Bialą, o iš ten į Treblinkos naikinimo stovyklą. Dalis žydų buvo nužudyti kitose vietose.[12]

Iš žydų palikimo Jeleniave išliko XVIII a. įkurtos kapinės.

Paminklai

Šaltiniai

  1. http://www.vlkk.lt/i/u/file/Nutarimai/atvirkstinis_lenkijos.pdf Archyvuota kopija 2012-02-14 iš Wayback Machine projekto.
  2. Robert Krzysztofik, Lokacje miejskie na obszarze Polski. Dokumentacja geograficzno-historyczna, Katowice 2007, s. 36-37.
  3. Вялікі гістарычны атлас Беларусі Т.2, Mińsk 2013, s. 86.
  4. [Jeleniewo https://suwalszczyzna.com.pl/info/miejsca/jeleniewo], suwalszczyzna.com.pl. Tikrinta 2020-12-03.
  5. Suwalszczyzna : mapa turystyczna 1:100 000. Warszawa: Agencja TD, 2008. ISBN 978-83-88859-31-1.
  6. Aprašymas apie kaimą (lenk.)
  7. Suwalszczyzna : mapa turystyczna 1:100 000. Warszawa: Agencja TD, 2008. ISBN 978-83-88859-31-1.
  8. 8,0 8,1 Krzysztof Bielawski: Cmentarz żydowski w Jeleniewie. W: Cmentarze żydowskie w Polsce (kirkuty.xip.pl). Tikrinta 2012-09-11.
  9. Gmina Jeleniewo Archyvuota kopija 2018-07-09 iš Wayback Machine projekto.. e-podlasie.pl. Tikrinta 2012-09-15.
  10. Jeleniewo (woj. podlaskie) : Społeczność żydowska przed 1989 – Polska / podlaskie[neveikianti nuoroda] (pol.). Wirtualny Sztetl. Tikrinta 2012-09-11.
  11. Księga Adresowa Polski (wraz z w. m. Gdańskiem) dla handlu, przemysłu, rzemiosł i rolnictwa; Annuaire da la Pologne (y Compris la V.L. de Dantzig), Warszawa 1930, s. 126.
  12. Waldemar Monkiewicz, Adam Dobroński: Ofiary terroru hitlerowskiego na Suwalszczyźnie w latach 1939–1945. Białystok: Okręgowa Komisja Badania Zbrodni Przeciwko Narodowi Polskiemu, 1993, s. 18–19. ISBN 978-83-901545-0-3.
  13. Aprašymas apie Jeleniavo žydų kapines (lenk.)
  14. Palenkės vaivadijos saugomų istorinių paminklų sąrašas (lenk.)[neveikianti nuoroda]