Idris II (arba Idris ben Idris ben Abd-allah ben al-Hassan, arab.:إِدرِيس بن إِدرِيس بن عَبد اللَّه بن الحَسَن g. Volubilyje – m. 828 m.) – Idrisidų dinastijos įkūrėjo Šiaurės Afrikoje Idris I sūnus, valdęs nuo 791 m. iki 828 m.

Jis gimė Volubilyje praėjus trims mėnesiams po tėvo mirties.

Idris I netikėta mirtis (buvo nunuodytas) šalyje galėjo sukelti nestabilumą, nes dinastija neturėjo paveldėtojo, o tai džiugino Bagdado kalifą. Bet praėjus trims mėnesiams po Idris I mirties viena iš jo žmonų – sugulovių, Kenza (berberų genties Avarba^[1] (Awarba) vado dukra), pagimdė sūnų, kuris gavo Idris II vardą. Karalystės regentu, Kenzos ir berberų nutarimu, buvo paskirtas Idriso I ištikimas palydovas Rašidas (Râchid (arab.: رَاشِد). Istorikas Rom Landau^[2] apie Idris II rašė: „Būdamas ketverių metų Idris II jau mokėjo skaityti, penkerių – rašyti, aštuonerių metų išmoko Koraną atmintinai ir stebino visus savo protiniais gebėjimais, be to buvo fiziškai stiprus ir t. t.“ 803 m. mirus regentui Rašidui, Idris II oficialiai buvo paskelbtas tėvo politinės valdžios perėmėju, – jam buvo dar tik vienuolika metų. 808 m. iš Volubilio Idris II perkėlė sostinę į Fesą, kurį įkūrė jo tėvas dešiniajame Fesos upės krante (Andalūzų kvartalas). Būdamas dvidešimties Idris II baigia naujo miesto kvartalo statybas kairiajame upės krante (Kairuano kvartalas). Čia jis pastatė mečetę, turgų ir valdovų rūmus; taip atsirado naujasis Fesas, kuris vadinosi „al Alija“ (viršutinis miestas). Iš čia jis po islamo vėliava pradėjo Magribo suvienijimą. 828 m. jaunasis valdovas mirė palikęs aštuonis vaikus, kuriems buvo padalinta karalystė.

• Musulmonų vadovai

1. ↑ http://www.britannica.com/eb/topic-325461/Kusaylah Avraba – berberų karalius
2. ↑ http://library.syr.edu/digital/guides/l/landau_r.htm Rom Landau darbai