Iberai – žmonės, minimi graikų ir romėnų šaltiniuose, gyvenę Iberų pusiasalio rytiniuose ir pietiniuose krantuose bent nuo VI a. pr. m. e. Tai airenosai, andosinai, ausetanai, bastetanai, bastulai, bergistanai, kastelanai, cesetanai, ceretanai, kontestanai, edetanai, elisicesai, jacetanai, ilerkavonai, ilergetai, indigetai, lacetanai, lajetanai, oretanai, sedetanai, sordonai, svesetanai ir turdetanai (yra abejonių ar visos gentys susijusios lingvistiniu požiūriu). Graikų ir romėnų šaltiniai nurodo skirtingas genčių buvimo vietas ir skirtingus genčių sąrašus.
Senovėje iberai turėjo du apibrėžimus: visi Iberijos pusiasalio gyventojai ir vietiniai rytinės pusiasalio dalies gyventojai, kurie nuo VI a. pr. m. e. patyrė stiprią graikų ir finikiečių įtaką.[1]
