Nuo 2000 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, PEN klubo narys, Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvių ir Lenkų dialogo bei bendradarbiavimo Jerzy Giedroyco forumo valdybos narys. Nuo 2011 metų – Lietuvių PEN centro prezidentas.
Kūryba
1996 m. žurnale „Metai“ išspausdintas pirmasis rašytojo romanas „Ir dugnas visada priglaus“. Postmodernistas, jo kūriniuose gausu pasaulinės kultūros citatų, pavardžių, aliuzijų. Romane „Būtasis dažninis kartas“ pasakojama apie lietuvio viešnagę Paryžiuje, kuris laikomas tokia pat provincija kaip ir Vilnius. Romanų trilogijoje „Pelenai asilo kanopoje“, romanuose „Ornamentas“, „Gaidžių milžinkapis“, „Nepasigailėti Dušanskio“ gausu marginalijų ir nukrypimų. Vyrauja sekso, mirties temos, metafizinio ir socialinio blogio analizė, sąmoningai ignoruojamos tradicinio kanono vertybės: žemdirbių kultūra, užuojauta paprastam žmogui, katalikybės normos, dorovinis skaistumas. Veikėjai – tik funkcijos (Budelis, nacių Vokietijos vadovybė, Lietuvos sovietinė nomenklatūra), vietoj fabulos laisvai dėliojami fragmentai, padriki istorijos, kulinarijos, karybos, medicinos, agronomijos, zoologijos ar juvelyrikos intarpai. Žurnalas „Metai“ paskelbė romanus „Ir dugnas visada priglaus“, „Matka Pitka“, „Sparnų vaško urna“, „Barbarai šventykloje“, „Mano ištikimiausias metafizinis draugas“, „Tapti savimi. Bordo memuarai“.
Esė rinkinyje „Pilnaties linksmybės“ šmaikščiai interpretuojamos XX a. avangardizmo realijos, reiškiama abejonė sakraline aukštojo meno galia ir reikšmingumu. Mini esė knyga „Mano kova bambino“ 1999 m. išleista Vokietijoje. Lietuvos teatruose pastatyta jo pjesių ir operečių.[1]
