PROFILPELAJAR.COM

Lietuvių PEN centras – Tarptautinio PEN klubo padalinys Lietuvoje. Tai lietuvių kalba kuriančių prozininkų, poetų, eseistų, dramaturgų, vertėjų, leidėjų, literatūros kritikų ir mokslininkų asociacija.

Istorija

1989 m. vasario 23 d. jau anksčiau susikūrusi lietuvių literatūros kūrėjų grupė pasirašė Tarptautinio PEN Klubo Chartiją ir įsteigė šios pasaulio rašytojų asociacijos lietuvių centrą. 1989 m. gegužės 11 d. Tarptautinio PEN klubo kongrese Mastrichte (Olandija) Lietuvių PEN centras buvo priimtas visateisiu klubo nariu ir įregistruotas organizacijos valdybos būstinėje Londone. LPENC anuomet buvo pirmoji lietuvių visuomeninė organizacija, priimta į pasaulinę visuomeninių organizacijų bendriją, nepriklausomai nuo SSRS. 1990 m. gruodžio 27 d. įvykęs visuotinis susirinkimas patvirtino LPENC įstatus.

Veikla

Savo veiklos pradžioje Lietuvių PEN centras išleido vieną pirmųjų šalyje pasirodžiusių leidinių anglų kalba „Rage of Silence”, kuriame buvo pristatyta šiuolaikinė lietuvių eseistika ir publicistika. Lietuvių PEN centras skelbia pareiškimus aktualiais Lietuvos ir pasaulio visuomenės gyvenimo klausimais, ne kartą smerkė žmogaus teisių ir žodžio laisvės pažeidinėjimus Lietuvoje, Čečėnijoje, Baltarusijoje, Kinijoje ir kitur, kartu su kolegomis iš kitų šalių parengė rezoliucijas, priimtas Tarptautinio PEN klubo kongresuose. Lietuvių PEN centras rengia literatūros skaitymus, diskusijas, visuomenines akcijas, jo nariai skelbia įvairius aktualius pasisakymus spaudoje ir radijo laidose, atkreipdami visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į žodžio laisvę ir kūrybinei saviraiškai, taip pat Lietuvos kultūros sklaidai kylančias problemas.

Premijos

Metų vertėjo krėslas

Pagrindinis straipsnis – Metų vertėjo krėslas.

Nuo 2001 m. Lietuvių PEN centras skiria premiją – Metų vertėjo krėslą – už praėjusiais metais išleistą geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos knygos vertimą į lietuvių kalbą. Laureatui įteikiamas tradicinis premijos atributas – krėslas, kurio fundatorius – poetas Gintaras Bleizgys, o LR kultūros ministerija skiria piniginę premiją. Metų vertėjo krėslo premijos nuostatai Archyvuota kopija 2014-05-08 iš Wayback Machine projekto.

Premijos laureatais yra tapę vertėjai Almis Grybauskas, Laimantas Jonušys, Diana Bučiūtė, Antanas Gailius, Leonas Petravičius, Aida Krilavičienė, Linas Rybelis, Danguolė Žalytė, Eglė Išganaitytė, Danutė Sirijos Giraitė, Rasa Drazdauskienė, Rūta Jonynaitė, Povilas Gasiulis, Violeta Tauragienė, Daiva Daugirdienė, Zita Marienė, Saulius Repečka, Nijolė Chijenienė, Laura Laurušaitė, Audrius Musteikis, Alfonsas Tekorius, Lionginas Pažūsis, Lilija Kudirkienė.

Bronio Savukyno premija

Pagrindinis straipsnis – Bronio Savukyno premija.

2010 m. LPENC kartu su LR kultūros ministerija įsteigė Bronio Savukyno premiją publicistinių kūrinių autoriams, kultūros leidinių vyriausiesiems redaktoriams už lietuvių kalbos grynumo ir taisyklingumo puoselėjimą, humanistinių vertybių, analitinės minties ir intelektualinės kultūros skleidimą periodiniuose kultūros leidiniuose. Bronio Savukyno premijos nuostatai.

Laureatai:

2010 m. Laima Kanopkienė už ilgametį kultūros puoselėjimą, šiuolaikinio lietuvos gyvenimo apmąstymą publicistikos rašiniuose.

2011 m. Kęstutis Šapoka už nepriklausomą ir profesionalų požiūrį į šiuolaikinę dailę ir poleminį azartą.

2012 m. Danielius Mušinskas už ilgametį kultūros puoselėjimą ir nuopelnus kultūrinės leidybos baruose.

2013 m. Kornelijus Platelis už nuoseklų darbą kultūrinės leidybos baruose, kultūrinės spaudos telkimą ir sklaidą lietuvos visuomenėje.

2014 m. Almantas Samalavičius už profesionalią ir aktualią kultūros publicistiką, aprėpiančią įvairialypę tematiką, už kritinio sąmoningumo žadinimą.

2015 m. Viktoras Rudžianskas už ilgametį kultūros puoselėjimą ir nuoseklų darbą kultūrinės leidybos baruose.

2016 m. Mindaugas Kvietkauskas už platų raštijos ir kultūros istoriko akiratį, temų aktualumą bei puikų literatūrinį stilių.

2017 m. Petras Kimbrys už išugdytą žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktorių mokyklą bei už lietuvių kalbos grynumo ir taisyklingumo puoselėjimą.

2018 m. Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė už intelektualiosios eseistikos knygą „Spektaklių ir sapnų klavyrai“ – mąslų ir atvirą pasakojimą apie namus be namų.

2019 m. Giedrė Kazlauskaitė už intelektualiąją eseistiką žiniasklaidoje ir įvairiapusę kultūros temų sklaidą leidinyje „Šiaurės Atėnai“.

2020 m. Dalia Satkauskytė už kritišką humanitarikos problemų refleksiją ir aktualizuojančią grožinės literatūros analitiką.

2021 m. Erika Drungytė už kūrybingą ir drąsų žurnalo „Nemunas“ koncepcijos atnaujinimą, leidybinės tradicijos ir aktualumo dermę.

2022 m. Gytis Norvilas už problemišką ir polemišką eseistiką, už redaktoriaus darbą, pavertusį „Literatūrą ir meną“ gyvu balsu kultūros pasaulyje.

2023 m. Antanas Šimkus už ilgametį kultūros puoselėjimą, archyvinės medžiagos sklaidą, kultūros temų ir problemų aktualizavimą, tradicijų ir išliekamosios kultūrinės vertės kūrimą.

2024 m. Gintarė Adomaitytė už daugiametę ekspresyvią publicistiką aktualiomis regionų kultūros politikos, literatūros ir skaitymo skatinimo temomis, autorių sutelkimą kūrybiniuose projektuose.