Gulykla (rus. лежбище) – paplūdimys, kuriame susirenka didelės grupės jūros žinduolių. Gulyklas sudaro ruoniniai, pvz., ausytieji ruoniai – šiauriniai jūrų liūtai, kotikai ir kt.

Gulyklos skirstomos pagal funkcijas:

• dauginimosi gulyklos (angl. rookery) – į jas gyvūnai atkeliauja daugintis, jose atsiveda jauniklius ir juos paaugina.
• viengungių gulyklos (angl. haulout) – gulyklos, kuriose ilsisi patinai, neturintys patelių.

Gulyklos skiriasi ir pagal gruntą, ant kurio guli gyvūnai:

• akmeninės gulyklos – pvz., paprastieji ruoniai Kurilų salose sudaro gulyklas ant atoslūgio metu pasirodžiusių akmenų.
• žvirgždo gulyklos – pvz., Mednyj saloje (Komandoro salos) šiauriniai jūrų liūtai gulyklas turi žvirgždo paplūdimiuose.
• smėlio gulyklos – pvz., Kalifornijoje šiauriniai jūrų drambliai įsitaiso smėlėtuose paplūdimiuose.
• ledo gulyklos – nemažai ruoninių (paprastasis ruonis, Vedelio ruonis) gulyklas turi ant daugiamečių jūros ledų.

Ruoniniai gulyklų paprastai turi nedaug. Pvz., kotikai paplitę visoje šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, bet dauginimosi gulyklas turi tik keliose salose, nors jos gali būti labai didelės: Ruonių saloje dauginimosi metu gulyklose būna apie 55000 kotikų, o XX a. viduryje jų būdavo daugiau 100000^[1].

Ausytieji ruoniai gulyklas užima tik kelis mėnesius per metus. Per tą laiką šiųmetiniai ruoniukai paauga ir sutvirtėja, kad galėtų su motinomis plaukti į atvirą jūrą. Dauginimosi metu šiems gyvūnams gulyklos labai reikalingos, o jie gulyklose yra labai pažeidžiami. Todėl gulyklos dažniausiai yra plėšrūnams sunkiai prieinamose vietose, atitvertose uolų, akmenų. Pvz., Kamčiatkos rytiniame krante, Kozlovo kyšulio kekure esančią gulyklą kas keletas metų nusiaubia lokiai – jie atplaukia į gulyklą ir sunaikina daug jauniklių.

1. ↑ [Кузин А. Е., 1999. Северный морской котик. Москва]