PROFILPELAJAR.COM

Lap – Gruodis – Sausio
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30	31
2025

Gruodžio 10 yra 344-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 345-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 21 diena.

Informacija

Šventės

Tarptautinė žmogaus teisių diena,
Tarptautinė gyvūnų teisių diena,
Tarptautinė futbolo diena.

Vardadieniai

Eidas – Eidė – Eidginta – Eidgintas – Eidimtas – Eidimtė – Eidinta – Eidintas – Ilma – Lora – Loreta – Rimas – Žydrė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

1999 – Helsinkyje įvykusiame aukščiausio lygio pasitarime Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai nusprendė pakviesti Lietuvą deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje (kartu su Latvija, Slovakija, Malta, Bulgarija ir Rumunija).

Gimimo dienos

1866 m. – Jonas Karbauskas, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1929 m.).
1887 m. – Jeronimas Plečkaitis, mokytojas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1963 m.).
1892 m. – Bronius Edmundas Dailidė, Lietuvos diplomatas (m. 1981 m.).
1893 m. – Andrius Kerbelis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1965 m.).
1895 m. – Viktoras Jocaitis, Lietuvos rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas (m. 1976 m.).
1901 m. – Juozas Vitkus-Kazimieraitis, lietuvių rezistentas, Pietų Lietuvos partizanų vienytojas ir pirmasis vadas (m. 1946 m.).
1905 m. – Antanas Vaitkevičius, Lietuvos mokslininkas, zoologas, mokslų daktaras, profesorius. Tyrė paukščius ir jų migraciją, organizavo jų tyrimus, dėstė Vilniaus universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete. Buvo gamtininkų ir ornitologų draugijų narys. Buvo Pabaltijo komisijos paukščių migracijai, Pabaltijo zoologinės komisijos narys, problemos „Gyvūnijos formavimosi dėsningumų ir jos rekonstrukcijos Lietuvos TSR“ koordinacinės tarybos pirmininkas, Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos – geografijos fakulteto, Zoologijos ir parazitologijos instituto mokslinių tarybų narys (m. 1968 m.).
1914 m. – Jonas Činga, agronomas, pramonininkas, visuomeninės veikėjas, mecenatas, ateitininkas (m. 2009 m.).
1917 m. – Martynas Yčas, JAV lietuvių biologas, biochemikas.
1920 m.:
- Aldona Žilinskaitė-Anderson, pianistė, dainininkė, chorvedė.
- Jonas Kavaliauskas, Lietuvos teatro aktorius (m. 2007 m.).
1928 m. – Nijolė Gaigalaitė, Lietuvos skulptorė (m. 2009 m.).
1930 m. – Irena Marija Leonavičiūtė, lietuvių teatro ir kino aktorė.
1936 m. – Vincas Kuzmickas, Lietuvos literatūros tyrinėtojas (m. 1982 m.).
1937 m. – Kostas Dereškevičius, Lietuvos tapytojas (m. 2023 m.).
1938 m. – Bronislovas Kučinskas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
1939 m. – Juozas Baušys, Lietuvos žurnalistas, scenaristas (m. 2017 m.).
1940 m. – Leonas Apšega, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1943 m. – Regina Tunkevičienė, Lietuvos politinė veikėja.
1945 m. – Eugenijus Stankus, Lietuvos matematikas (m. 2023 m.).
1954 m. – Liudas Mediekša, vadybininkas, Jonavos rajono ūkio, politinis veikėjas.
1958 m. – Gediminas Beržinis-Beržinskas, Lietuvos fotografas, žurnalistas, filmų kūrėjas.
1961 m. – Arūnas Teišerskis, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1962 m. – Arnas Arlauskas, pedagogas, Lietuvos kultūros ir politinis veikėjas.

Mirtys

1739 m. – Juozapas Mykolas Karpis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas.^[1] (g. 1679 m.).
1931 m. – Aleksandras Babianskis, Rusijos imperijos kariuomenės generolas, lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1853 m.).
1942 m. – Antanas Endziulaitis, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1895 m.).
1980 m. – Jonas Laužikas, pedagogas, Lietuvos visuomenės veikėjas (g. 1903 m.).
1990 m. – Rimantas Siparis, Lietuvos operos solistas (bosas), režisierius, profesorius. Lietuvių dramos aktoriaus Juozo Sipario sūnus (g. 1927 m.).
1992 m. – Edvardas Valteris „Briedis“ Kriaučiūnas, lietuvių kilmės JAV krepšininkas, žaidęs Notre Dame Universitete kartu su savo broliu, Feliksu Kriaučiūnu (g. 1913 m.).
1998 m. – Ona Metrikienė-Skiriūtė, pedagogė, vargonininkė, chorvedė, kompozitorė (g. 1908 m.).
1999 m. – Ona Maksimaitienė-Girčytė, Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1902 m.).
2003 m.:
- Klementina Gudonytė, Lietuvos tautodailininkė audėja (g. 1916 m.).
- Mečislovas Mackevičius, teisininkas, JAV lietuvių visuomenės ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto veikėjas (g. 1906 m.).
2008 m.:
- Stasys Glėbus, Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras (g. 1948 m.).
- Vytautas Petkevičius, rašytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1930 m.).
2009 m. – Vytautas Klova, Lietuvos kompozitorius ir pedagogas (g. 1926 m.).
2020 m. – Jonas Čeponis, Lietuvos gydytojas, vertėjas (g. 1935 m.).
2021 m. – Stasys Žilys, Romos katalikų dvasininkas ir archyvaras, tapytojas ir rašytojas, vertėjas (g. 1924 m.).^[2]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

1520 – Vitenburgo universiteto kieme Martinas Liuteris viešai sudegino popiežiaus bulę apie jo atskyrimą nuo bažnyčios;
1845 – škotų inžinierius Robertas Thompsonas užpatentavo pneumatines padangas;
1868 – Anglijoje įrengtas pirmasis pasaulyje gatvės šviesoforas;
1901 – įteiktos pirmosios Nobelio premijos;
1948 – priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Nuo 1950 m. JT sprendimu ši diena minima kaip žmogaus teisių diena.

Gimimo dienos

1815 m. – Augusta Ada Lovelace Bairon, kompiuterių mokslo pionierė tuo laiku, kai moterų moksle dar beveik nebuvo (m. 1852 m.).
1830 m. – Emilė Elizabetė Dikinson, JAV poetė. Gyveno uždarą gyvenimą. Kūryba (išskyrus keletą eilėraščių) buvo paskelbta po mirties. Emily Dickinson lyrika („Eilėraščiai“, 3 t. 1955 m.) filosofinė, jai būdinga polinkis į misticizmą, gamtos, meilės, mirties motyvai, intymios, kartais ironiškos intonacijos, paradoksai, novatoriškas eiliavimas.^[3] (m. 1886 m.).
1853 m. – Yan Fu, vienas iš XIX a. pab. reformatoriško judėjimo Kinijoje idėjinių lyderių (m. 1921 m.).
1866 m. – Karl Maria Wiligut, ariosofistas ir nacių okultistas. Jis buvo vienintelis okultistas, tiesiogiai daręs įtaką Trečiajam Reichui dėl to dar vadintas „Himlerio Rasputinu“ (m. 1946 m.).
1913 m. – Harry Locke, britų aktorius^[4] (m. 1987 m.).
1934 m. – Howard Martin Temin, 1975 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (m. 1994 m.).
1952 m. – Paul Varul, estų teisininkas, verslo teisės advokatas, advokatų kontoros „Varul Vilgerts Smaliukas“ partneris, Tartu universiteto (TU) profesorius, politinis veikėjas, buvęs Estijos teisingumo ministras.
1957 m.:
- Dirkas Bauermanas, Vokietijos nacionalinės krepšinio rinktinės ir Babbergo „Broose Basket“ vyriausiasis treneris.
- Michael Clarke Duncan, amerikiečių aktorius, geriausiai žimonas už Džono Kofio vaidmenį Žaliojoje Mylioje, už kurį buvo nominuotas Oskaro apdovanojimui.
1967 m. – Hardijus Baumanis, dabartinis Latvijos ambasadorius Lietuvoje. Moka anglų ir rusų kalbas.
1972 m. – Brian Molko, grupės Placebo dainų autorius, vokalistas bei gitaristas.
1973 m. – Gabriela Elena Spanic Ulterra, Venesuelos aktorė, kilusi iš Kroatijos.
1977 m. – Choakinas Boteras Vaka, Bolivijos futbolininkas, puolėjo pozicijoje Kinijos klube Henan Construction. Buvęs Bolivijos nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjas.
1980 m. – Sarah Chang, amerikiečių smuikininkė.
1983 m. – Habibas Mochamedas, Ganos futbolininkas rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje, Ganos klubo Ashanti Gold žaidėjas.
1985 m. – Raven-Symoné Christina Pearman, JAV aktorė, dainininkė.
1987 m. – Gonzalo Gerardas „El Pipita“ Higuaínas, Prancūzijoje gimęs Argentinos futbolininkas, ginantis Real Madrid klubo garbę. Argentinos rinktinėje rungtyniauja nuo 2009 metų.
1988 m. – Rodolfas Visentė Gamara Varela, Paragvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Paragvajaus klubo Club Libertad žaidėjas.