Gitėnų miškų šiaurinėje dalyje teka reguliuoti Lėvens intakai Ramunis, Gieglaitis, Geležė, pietvakarinėje – Juostos intakai Sėliupis, Taruškų upelis. Diduma miško nusausinta. Paviršius lygus, pelkėtas.
Medynai
Augavietės nederlingos, derlingos ir labai derlingos laikinai užmirkusios, vietomis užmirkusios ir pelkinės. Valstybinės reikšmės miškų 68 %. 97 % miškų yra ūkiniai, 1 % apsauginiai, 2 % spec, paskirties. Kultūrinės kilmės medynų 10 %: beržynų ir eglynų yra po 33 %, pušynų 18 %, juodalksnynų 7 %, uosynų ir drebulynų po 3 %, ąžuolynų 2 %, baltalksnynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 25 %, pusamžiai medynai 32 %, bręstantys 19 %, brandūs 24 %. Medynų vidutinis amžius 55 m., bonitetas 1,8, skalsumas 0,7, tūris 194 m³/ha.
1944–1947 m. Gitėnų miškuose veikė Lietuvos partizanų būriai: Gitėnų miške Vyčio apygardos būrys, Teresdvario miške – Algimanto apygardos du būriai, Rekstino miške – Algimanto apygardos būrys.[1]