Terminas iš esmės naudojamas trimis skirtingais apibrėžimais:
Kadangi terminas yra kilęs iš suvulgarinto Akvitanijos pavadinimo (pranc.Aguyenne), seniausiais laikais jis naudotas įvardinti visą Akvitaniją, kurioje romėnų laikais buvo Akvitanijos Galija, ankstyvaisiais viduramžiais – Akvitanijos karalystė, o viduramžiais Akvitanijos kunigaikštystė (didžiausio išsiplėtimo laikotarpiu). Tuo atveju regionas apima visą pietvakarių Prancūziją iki Luaros upės šiaurėje.
Nuo XIII a. terminas pradėtas vartoti siauresne prasme, įvardijant tuo metu Akvitanijos kunigaikštystės valdytas žemes. Tuo atveju regionui priklauso Gaskonė ir į šiaurės rytus nuo jos buvusios grafystės: Perigoras, Kersi, Angenė, Ruergas ir kt. Šia prasme regionas dar gali būti vadinamas Gijene ir Gaskone.
Galiausiai, Gijene laikomos tik pastarojo regiono teritorijos atskiriant nuo jų Gaskonę. Šiame straipsnyje koncentruojamasi į šį regiono apibrėžimą.
Geografija
Gijenė yra geografiniame Oksitanijos centre. Tai – aukštumų regionas, per kurį teka didžiausios upės Dordona ir Lo. Į vakarus nuo jo yra Gaskonė, o į pietus – Langedokas. Rytuose yra Dofinė ir Provansas, o šiaurėje – Limuzenas ir Overnė.
Istorija
Tulūzos grafystės valdos XIII a. pradžioje
Iš dalies Gijenė sutapo su IV a. romėnų sukurta Antrosios Akvitanijos provincija. Vėliau regioną valdė Vestgotų karalystė, Frankų valstybė, Tulūzos grafystė. XIII a. dalis pastarosios teritorijų perėjo Anglijos Plantagenetų valdomai Akvitanijos kunigaikštystei, ir ilgainiui šis regionas pradėtas vadinti Gijene. Jį sudarė smulkios grafystės, tokios kaip Perigoras, Kersi, Angenė, Ruergas, Gevodenas ir kt. Tačiau Akvitanijos kunigaikščiai patys rezidavo Londone.
1451 m. Gijenę nukariavo Prancūzija ir prijungė ją prie karalystės. Tačiau regionas liko egzistuoti kaip tradicinė provincija. XVII a. ją sujungus su Gaskone, suformuota bendra generalgubernija su centru Bordo.
