Geležtė (angl.blade, rus.клинок) – trumpa ar ilga įrankio ar ginklo plokštelės ar strypo formos dalis, turinti ašmenis ir/arba smaigalį, paprastai metalinė (šiais laikais – plieninė, nors gali būti ir medinė, plastikinė, kaulinė), skirta pjauti, durti, kirsti, gramdyti, drožti ir pan.
Senovėje geležtės būdavo varinės ar bronzinės, vėliau – geležinės ar plieninės. Aukščiausios kokybės plienas, naudojamas geležtėms, kartais būna labai brangus (pvz., damasko plienas), todėl ir ginklo su
tokia geležte kaina gali būti labai didelė.
Siekiant padidinti geležčių patvarumą geležčių metalas apdorojamas specialiais būdais. Pvz., varines ir bronzines geležtes kietindavo kūju kaldami šaltas. Plienines geležtes (turinčias >0,2 % anglies) grūdina (įkaitina ir aušina alyvoje ar vandenyje). Pernelyg užgrūdintos geležtės gali tapti pernelyg trapiomis, todėl grūdinimą neretai papildo ir atleidimas.
Mažaanglio plieno geležtės gali būti kietinamos įanglinant jų paviršių.
Grioveliai
Ginklų geležčių griovelius neretai klaidingai vadina „grioveliais kraujui“, atseit, tais grioveliais greičiau išteka aukos kraujas. Kartais teigiama, kad jais į kūną patenka oras, todėl geležtę lengviau ištraukti iš žaizdos (geležtė, atseit, „neužsisiurbia“).
Grioveliai atlieka dvi funkcijas:
griovelių kraštai veikia kaip standinančios briaunos, todėl geležtė tampa standesnė,