Gegužės 14 yra 134-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 135-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 231 diena

• Lietuvoje – Pilietinio pasipriešinimo diena;
• Tarptautinė jūros kiaulės (delfino) diena.
• Izraelis – Nepriklausomybės diena

Bonifacas – Gintaras – Gintarė – Livita – Motiejus – Milda

• 1972 – Kaune susidegino Romas Kalanta.

• 1864 m. – Petras Gudelis, knygnešys valstietis (m. 1924 m.).
• 1874 m. – Marcelinas Šikšnys-Šiaulėniškis, pedagogas, dramaturgas (m. 1970 m.).
• 1896 m. – Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė, aktorė (m. 1973 m.).
• 1902 m. – Jonas Avižonis, lietuvių inžinierius (m. 1941 m.).
• 1904 m. – Antanas Bendorius, Lietuvos geografas, enciklopedininkas, visuomenės veikėjas (m. 1969 m.).
• 1921 m. – Kęstutis Jonas Čerkeliūnas, Lietuvos išeivijos žurnalistas, architektas.
• 1923 m.:
  • Jonas Kvederavičius, lietuvių dailininkas keramikas (m. 2002 m.).
  • Petras Golokvoščius, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• 1924 m. – Bronius Sutkus, lietuvių kilmės vokiečių Vermachto snaiperis, rašytojas.
• 1926 m. – Antanas Juozas Gendrolis, Lietuvos farmakologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1928 m. – Algirdas Šocikas, boksininkas, bokso treneris, daugkartinis Europos, TSRS ir Lietuvos sunkaus svorio bokso čempionas (m. 2012 m.).
• 1932 m. – Danutė Bindokienė-Brazytė, lietuvių žurnalistė, rašytoja.
• 1933 m.:
  • Gediminas Zabarauskas, Lietuvos ir Joniškio rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Juozas Bagdanavičius, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1937 m. – Arminas Lipšys, Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas (m. 2006 m.).
• 1938 m. – Ona Gaučienė, Lietuvos agronomė daržininkė, biomedicinos mokslų daktarė, žemės ūkio mokslų kandidatė nuo 1975 m.
• 1946 m. – Rimantas Gruodis, Lietuvos kino režisierius, operatorius.
• 1947 m. – Viktoras Gaižauskas, veterinarijos gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1949 m. – Česlovas Jezerskas, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas, imtynininkas.
• 1950 m. – Algimantas Norkevičius, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1951 m. – Česlovas Šikšnelis, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1952 m. – Robertas Zemeckis, Holivudo filmų režisierius, laureatas, vienas žymiausių pasaulyje lietuvių kilmės žmonių. 1994 m. laimėjo režisieriams skiriamą Oskarą už geriausiu tų metų pripažintą filmą Forrest Gump.
• 1957 m.:
  • Arvydas Pocius, aukšto rango lietuvių karininkas, Lauko pajėgų vadas, Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas.
  • Teresa Taraškevič, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1966 m.:
  • Algis Marcinkevičius, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Audrius Saulynas, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Arūnas Čenkus, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Kęstutis Traškevičius, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Jurgita Štreimikytė-Virbickienė, viena geriausių Lietuvos krepšininkių.
• 1981 m. – Karina Krysko, Lietuvos atlikėja, merginų grupės „69 danguje“ narė.
• 1990 m. – Gediminas Orelikas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Prienų „Rūdupio“ komandoje. 2009 m. rugpjūtį pasirašė 1+1 metų kontraktą su Šiauliais.^[1] Tačiau 2010 m. vasario viduryje abipusiu susitarimu sutartį nutrakė ir persikėlė į Prienų „Rūdupį“.^[2].

• 1691 m. – Petras Kitnovskis, SJ, Lietuvos kunigas, teologas, filosofijos ir teologijos daktaras (g. 1630 m.).
• 1940 m. – Ema Goldman, Lietuvos žydų kilmės anarcho-komunistė (g. 1869 m.).
• 1943 m. – Kazys Bauba, Lietuvos žurnalistas, pedagogas (g. 1908 m.).
• 1947 m. – Julius Maciejauskas, kunigas, prelatas, visuomenininkas (g. 1868 m.).
• 1967 m. – Olga Kuzmina-Dauguvietienė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1884 m.).
• 1972 m. – Romas Kalanta, lietuvių disidentas, pagarsėjęs savo susideginimu protestuojant prieš TSRS valdžią Lietuvoje (g. 1953 m.).
• 1980 m. – Romualdas Giedraitis, Lietuvos rašytojas (g. 1913 m.).
• 1990 m. – Abelis Klenickis, Lietuvos kompozitorius, dirigentas, smuikininkas, menotyros kandidatas (g. 1904 m.).
• 1999 m. – Algimantas Stapulionis, Lietuvos inžinierius architektas, baldų dizaineris (g. 1924 m.).
• 2005 m. – Arūnas Vaitkūnas, lietuvių tapytojas, „Angis“ grupės narys (g. 1956 m.).
• 2009 m.:
  • Petras Golokvoščius, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras (g. 1923 m.).
  • Rimantas Laužackas, Lietuvos edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1950 m.).
• 2023 m.:
  • Audrius Alkauskas, lietuvių fizikas (g. 1978 m.).^[3]
  • Regina Petkevičienė, Lietuvos kalbininkė, pedagogė, vertėja, leidinių redaktorė (g. 1931 m.).^[4]

• 1796 – anglų chirurgas Edvardas Dženeris nuo raupų sėkmingai paskiepijo aštuonmetį berniuką. Tačiau tik po kelerių metų gydytojas įrodė, kad skiepai nuo raupų yra reikalingi;
• 1811 – Paragvajus paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos karalystės;
• 1900 – Paryžiuje prasidėjo antrosios olimpinės žaidynės. Jose pirmą kartą dalyvavo moterys;
• 1921 – remiantis tarptautinės arbitražo komisijos sprendimu Rygoje pasirašyta konvencija, kuri nustatė iki tol ginčytas Lietuvos sienas su Latvija;
• 1948 – įkurta Izraelio valstybė;
• 1955 – įkurta Varšuvos sutarties organizacija;
• 1973 – paleista pirmoji JAV kosminė stotis „Skylab“.

• 1316 m. – Karolis IV Liuksemburgietis, 1355–1378 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1346–1378 m. Čekijos karalius (m. 1378 m.).
• 1710 m. – Adolfas Frederikas, 1751–1771 m. Švedijos karalius (m. 1771 m.).
• 1905 m. – Nikolajus Tichonovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, 1980–1985 m. – TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas (m. 1997 m.).
• 1928 m. – Dr. Ernesto Rafael Guevara de la Serna, daugiausia žinomas kaip Če Gevara (Che Guevara), Argentinoje gimęs revoliucionierius marksistas, Kubos partizanų lyderis (m. 1967 m.).
• 1943 m. – Olafuras Ragnaras Grimsonas, Islandijos prezidentas.
• 1945 m. – Yochanan Vollach, iš Izraelio kilęs futbolininkas. Žaidė 1970 m. pasaulio čempionate. Baigęs futbolininko karjerą tapo Haifos „Maccabi“ sporto klubo finansų direktoriumi, nuo 1999 m. buvo viso sporto klubo tarybos pirmininku bei krepšinio klubo prezidentu. 1993 m. tapo Haifos miesto garbės piliečiu.
• 1978 m. – André Venceslau Valentim Macanga, futbolininkas, Angolos rinktinės ir Al Kuwait klubo saugas.
• 1979 m. – Carlos Vicente Tenorio Medina, Ekvadoro futbolininkas, Jungtinių Arabų Emyratų futbolo klubo Al-Nassr ir Ekvadoro vyrų futbolo rinktinės puolėjas.
• 1980 m. – Zdenekas Grygera, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir Juventus klubo gynėjas.
• 1983 m. – Urošas Slokaras, Slovėnijos krepšininkas rungtyniaujantis Sienos „Montepaschi“ komandoje.
• 1984 m.:
  • Mark Elliot Zuckerberg, amerikiečių milijardierius labiausiai pasaulyje žinomas dėl socialinio tinklo Facebook sukūrimo. Jis tai padarė su savo studijų kolegomis Harvardo universitete – Dustin Moskovitz, Eduardo Saverin ir Chris Hughes. Šiuo metu Zuckerbergas yra Facebook prezidentas.
  • Naidželas Reo-Kokeris, Anglijos futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje Birmingemo „Aston Villa“ klube. Žaidė Anglijos jaunimo iki 21 metų futbolo rinktinėje, per 23 rungtynes imušęs vieną įvartį.

• 1952 – David Byrne, amerikiečių muzikantas.

• 1643 m. – Liudvikas XIII, Prancūzijos ir Navaros karalius iš Burbonų dinastijos, valdęs 1610–1643 m (g. 1601 m.).
• 1912 m.:
  • Augustas Strindbergas, švedų rašytojas, dramaturgas (g. 1849 m.).
  • Frederikas VIII, 1906–1912 m. Danijos karalius (g. 1843 m.).
• 1943 m. – Henri Marie La Fontaine, belgų teisininkas, politikas, pacifistas, apdovanotas Nobelio taikos premija, Universelle Bibliothek steigėjas (kartu su Paul Otlet) (g. 1854 m.).
• 1953 m. – Tamara Abakėlija, Gruzijos grafikė, skulptorė, teatro ir kino dailininkė^[5] (g. 1905 m.).
• 1954 m. – Heincas Vilhelmas Guderianas, Vokietijos karinis veikėjas, karybos teoretikas, motorizuotų karybos metodų „tėvas“, generolas pulkininkas (g. 1888 m.).
• 1983 m. – Fiodoras Abramovas, rusų rašytojas (g. 1920 m.).
• 1987 m. – Rita Hayworth, amerikiečių aktorė^[6] (g. 1918 m.).
• 1995 m. – Christian Boehmer Anfinsen, 1972 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (g. 1916 m.).
• 1997 m. – Haris Blackstounas jaunesnysis, JAV iliuzionistas (g. 1934 m.).
• 1998 m. – Francis Albertas „Frenkas“ Sinatra, amerikiečių dainininkas (neoperinis baritonas) ir aktorius (g. 1915 m.).
• 2006 m. – Robert Bruce Merrifield, 1984 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (g. 1921 m.).
• 2010 m. – Shunichi Suzuki, Japonijos politikas, 1979 m. balandžio 23 – 1995 m. balandžio 22 d. buvęs Tokijo prefektūros gubernatoriumi (g. 1910 m.).

• 964 – popiežius Jonas XII;
• 1761 – Tomas Simpsonas, britų matematikas (g. 1710).