PROFILPELAJAR.COM

Bal – Gegužė – Birž
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
			1	2	3	4
5	6	7	8	9	10	11
12	13	14	15	16	17	18
19	20	21	22	23	24	25
26	27	28	29	30	31
2025

Gegužės 10 yra 130-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 131-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 235 dienos.

Informacija

Šventės

Latvija – Majos diena.

Vardadieniai

Antoninas – Putinas – Sangailė – Viktorina

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

1604 – Vilniuje pradėta statyti pirmoji barokinė Šv. Kazimiero bažnyčia;
1831 – 1830-1831 m. sukilimas: prasidėjo Palangos mūšis (tęsėsi iki gegužės 13 d.);
1861 – atiduotas viešam naudojimui Kauno-Virbalio geležinkelio ruožas – pirmasis geležinkelis Lietuvoje;
1938 – įvyko didysis Palangos gaisras. 1500 gyventojų liko be pastogės;
1990 – netoli Kretingos pradėta išgauti lietuviška nafta;
1993 – pirmasis lietuvis Vladas Vitkauskas įkopė į aukščiausią pasaulio viršukalnę Everestą;
2002 – Vilniuje pradėti Lietuvos valdovų rūmų atstatymo darbai.

Gimimo dienos

1882 m. – Mamertas Karbauskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1934 m.).
1886 m. – Augustas Bielinis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1971 m.).
1889 m. – Jonas Budrys, Lietuvos žvalgybininkas ir diplomatas (m. 1964 m.).
1902 m.:
- Juozas Liubinskas, vargonininkas ir chorvedys.
- Mečislovas Kviklys, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
1905 m. – Antanas Krausas, pedagogas, gamtininkas, visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
1908 m. – Pranas Turūta, pedagogas, chorvedys, visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
1925 m.:
- Linas Broga, poetas, vertėjas, inžinierius (m. 2005 m.).
- Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Lietuvos gydytoja terapeutė, medicinos mokslų kandidatė, tapytoja, visuomenės veikėja (m. 1990 m.).
- Zenonas Baltušnikas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius.
1929 m. – Juozas Zdebskis, kunigas, vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises (m. 1986 m.).
1932 m. – Donatas Kačerauskis, Lietuvos maisto technologijos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
1934 m. – Birutė Almonaitytė-Eidukienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas).
1936 m.:
- Irena Budriūnienė-Jurgelėnaitė, lietuvių chorvedė ir pedagogė (m. 2021 m.).
- Valentas Gaidelis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
1937 m. – Vilius Vytautas Bėčius, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2001 m.).
1938 m.:
- Teresė Genovaitė Dovydaitytė, lietuvių žurnalistė (m. 2022 m.).
- Justinas Jonušas, Lietuvos pedagogas, choro ir orkestro dirigentas (m. 2013 m.).
1939 m. – Gailiūtė Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Lietuvos estrados dainininkė, Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
1941 m. – Birutė Kasperavičienė, Lietuvos dailininkė, skulptorė, pedagogė.
1942 m. – Algimantas Vladas Garsys, JAV ir Lietuvos karinis veikėjas. 1988 m. JAV jūrų pėstininkų pulkininkas.
1943 m. – Povilas Vaitoška, muzikos mokytojas ir chorvedys.
1944 m. – Ignas Prakapas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
1945 m. – Birutė Galinienė, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
1946 m. – Birutė Marija Filomena Galdikas-Brindamour, Galdikaitė, lietuvių kilmės pasaulio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja, fizinės antropologijos daktarė (1969 m.) ir biologijos daktarė (1978 m.).
1948 m. – Janina Miščiukaitė-Brazaitienė, Lietuvos nusipelniusi artistė, Kunigaikščio Gedimino ordino kavalierė, estrados dainininkė (m. 2008 m.).
1949 m. – Zita Marienė, daugiausia vaikų literatūros vertėja, verčianti iš anglų, lenkų ir danų kalbų.
1950 m.:
- Ramualdas Dapkus, Lietuvos politinis veikėjas.
- Galius Kličius, Lietuvos teatro ir kino dailininkas, scenografas (m. 2024 m.).
1951 m. – Vladas Vitkauskas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1952 m. – Vytautas Daujotis, Lietuvos chemikas (m. 2022 m.).
1954 m.:
- Algirdas Gricius, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Artūras Barysas „Baras“, kino menininkas, aktorius, režisierius, avangardinės muzikos grupės Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu vokalistas. Stambus knygų, muzikos įrašų ir kitko kolekcionierius (m. 2005 m.).
1955 m. – Aleksandras Dobryninas, Lietuvos sociologas, kriminologas, filosofas.
1956 m. – Vytautas Anužis, Lietuvos teatro aktorius.
1957 m. – Vilija Kazlienė, gydytoja, Lietuvos ir Kazlų Rūdos politinė bei visuomenės veikėja.
1958 m.:
- Algimantas Macijauskas, lietuvių audėjas, tautodailininkas.
- Vytautas Paulauskas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis veikėjas.
1964 m. – Gintaras Petrušis, inžinierius, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1965 m. – Leta Kalinauskaitė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1966 m. – Saulė Olendrienė, gydytoja, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
1974 m. – Liuda Šeškuvienė, socialinė pedagogė, Lietuvos ir Prienų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1979 m. – Eduard Trusevič, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1984 m. – Kęstutis Palikša, buvęs Lietuvos kunigas, buvęs Vilniaus arkivyskupijos kancleris.

Mirtys

1950 m. – Ona Rymaitė, aktorė (g. 1889 m.).
1957 m. – Edvardas Adamkavičius, Lietuvos karinis veikėjas, divizijos generolas (g. 1888 m.).
1966 m. – Petras Gerulis, literatūros kritikas, tautosakininkas (g. 1889 m.).
1980 m. – Nadas Rastenis, advokatas, visuomenės veikėjas, poetas, emigravęs į JAV, vienas pirmųjų vertęs lietuvių poezija į anglų kalbą^[1] (g. 1891 m.).
1983 m. – Vaclava Fleri, Lietuvos ir Lenkijos dailininkė (g. 1888 m.).
1985 m. – Simonas Kobeckas, Lietuvos karaimų poetas, dramaturgas (g. 1911 m.).
1991 m. – Juozas Kisielius, Lietuvos teatro ir kino aktorius (g. 1949 m.).
2006 m. – Rolandas Pavilionis, lietuvių filosofas ir logikas, visuomenės veikėjas, politikas, iki pat mirties buvo Lietuvos atstovas Europarlamente (g. 1944 m.).
2019 m. – Vytautas Šerėnas, televizijos laidos „Dviračio šou“ vedėjas, ekonomikos mokslų daktaras (g. 1959 m.).
2024 m. – Antanas Ališauskas, Lietuvos fotožurnalistas (g. 1936 m.).^[2]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

1497 – Amerigo Vespučio pirmoji ekspedicija išplaukė iš Kadiso;
1503 – Kristupas Kolumbas išsilaipino Kaimanų salose, pavadinęs ją Vėžlių sala (isp. Isla la Tortuga);
1871 – Frankfurte Prancūzija ir Prūsija sudarė taikos sutartį ir formaliai baigė 1870–1871 m. tarp šalių vykusį karą. Pagal šią sutartį, Prancūzija turėjo perduoti Vokietijai Elzasą‑Lotaringiją ir sumokėti 5 mlrd. frankų kontribuciją;
1796 – įvyko Lodi mūšis, kuriame Napoleonas Bonapartas nugalėjo Austrijos pajėgas;
1933 – Berlyno operos aikštėje nacistai sudegino apie 20 tūkstančių „ne arijų dvasios” knygų – Heinės, Remarko, Hemingvėjaus ir kitų garsių autorių kūrinių;
1940 – atsistatydinus Neviliui Čemberlenui, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku tapo Vinstonas Čerčilis;
1940 – Vermachtas įsiveržė į Belgiją, Nyderlandus ir Liuksemburgą;
2005 – Irake pagrobtas Anbaro provincijos gubernatorius.

Gimimo dienos

1872 m. – Marselis Mausas, prancūzų sociologas ir antropologas, labiausiai žinomas kaip savo dėdės, Émile Durkheimo (vienas sociologijos pradininkų) palikimo saugotojas ir darbų tęsėjas bei prancūzų antropologinės mokyklos pradininkas (m. 1950 m.).
1876 m. – Ivanas Cankaras, slovėnų rašytojas, dramaturgas ir poetas (m. 1918 m.).
1878 m. – Gustavas Stresemanas, Vokietijos (Veimaro respublikos) kancleris ir užsienio reikalų ministras. 1926 m. apdovanotas Nobelio taikos premija (m. 1929 m.).
1899 m. – Fred Astaire, amerikiečių aktorius ir šokėjas^[3] (m. 1987 m.).
1910 m. – Erikas Bernas, JAV mokslininkas, Transakcinės analizės pradininkas (m. 1970 m.).
1923 m.:
- Heidaras Alijevas, tarybinis ir Azerbaidžano politinis veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, Azerbaidžano Prezidentas (m. 2003 m.).
- Otaras Korkija, praeityje garsus Gruzijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Tbilisio „Dinamo“ klube ir TSRS rinktinėje (m. 2005 m.).
1928 m. – Arnoldas Riūtelis, Estijos prezidentas (m. 2024 m.).
1937 m. – Reinis Bertulis, latvių kalbininkas (m. 1994 m.).
1955 m. – Markas Deividas Čempmenas (Mark David Chapman), amerikietis, 1980 m. gruodžio 8-ąją Niujorke nužudęs muzikantą ir aktyvistą John Lennon.
1960 m. – Paul David Hewson, pasaulyje žinomas kaip Bono, yra airių roko grupės U2 vokalistas, taip pat daugelio grupės dainų autorius, kartais grojantis gitara ir lūpine armonikėle. Bono taip pat gerai žinomas savo humanistiniu darbu Afrikoje ir pastangomis nurašyti Trečiojo pasaulio šalių skolas.
1969 m.:
- Denisas Berkampas, karjerą baigęs Nyderlandų profesionalus futbolininkas, žaidęs puolėjo arba atakuojančio saugo pozicijose.
- Dmitrijus Sanakojevas, P. Osetijos ypatingų situacijų ir gynybos ministras, Pietų Osetijos premjeras.
1973 m. – Rüştü Reçber, futbolininkas, Turkijos rinktinės ir Beşiktaş klubo vartininkas.
1974 m. – Sylvain Wiltord, Prancūzijos futbolininkas, Olympique de Marseille klubo saugas.
1977 m.:
- Henri Camara, futbolininkas, Senegalo rinktinės puolėjas ir šiuo metu žaidžiantis PAE Atrómītos klube.
- Nikas Haidfeldas, vokiečių Formulės 1 lenktynininkas.
1980 m. – Carlos Heber Bueno Suárez, futbolininkas, Urugvajaus rinktinės ir Ispanijos Real Sociedad klubo puolėjas.
1981 m. – Humberto Andrés Suazo Pontivo, futbolininkas, Čilės rinktinės ir Ispanijos Real Zaragoza klubo puolėjas.
1986 m. – Emilijus Arturas Isagirė Chironas, Hondūro futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo gynėjo arba saugo pozicijoje. Yra Škotijos klubo Celtic žaidėjas, nuo 2007 m. rungtyniauja nacionalinėje rinktinėje.

Mirtys

1641 m. – Johan Banér, danų kilmės Švedijos feldmaršalas Trisdešimties metų kare (g. 1596 m.).
1739 m. – Kosmas Damianas Asamas, vienas žymiausių vokiečių vėlyvojo baroko tapytojų ir architektų. Jis daugiausiai dirbo su savo brolių Egid Quirin Asam, kuris buvo tinkuotojas ir skulptorius. Asamas buvo vienas pagrindinių pietų Vokietijos meistrų baroko ir rokoko laikais (g. 1686 m.).
1829 m. – Tomas Jungas, žymus anglų fizikas, pasižymėjęs įvairiapusiais gabumais (g. 1773 m.).
1887 m. – Marianas Melchioras Antonis Langevičius, vienas 1863–1864 m. sukilimo Lenkijoje vadovų, nuo 1863 m. generolas (g. 1827 m.).
1904 m. – Seras Henris Mortonas Stenlis, britų žurnalistas, keliautojas, tyrinėtojas. Išgarsėjo savo kelione į Afriką su tikslu rasti dingusį Deividą Livingstoną (g. 1841 m.).
2021 m. – Svante Thuresson, švedų džiazo muzikos atlikėjas (g. 1937 m.).^[4]
2022 m. – Leonidas Kravčiukas, pirmasis Ukrainos prezidentas, atgavus Nepriklausomybę po TSRS žlugimo (g. 1934 m.).^[5]
2024 m. – James Harris Simons, JAV kriptoanalitikas, fizikas, mokslininkas, investuotojas, fondų valdytojas, multimilijonierius ir filantropas (g. 1938 m.).^[6]