Gediminas Voveris (g. 1950 m. rugsėjo 17 d. Širvintose) – Lietuvos ir Širvintų rajono politinis veikėjas ir šachmatininkas, tarptautinis korespondencinių šachmatų meistras (TKŠM), Lietuvos korespondencinių šachmatų čempionas (2020-2021)[1]
.
Biografija
1967 metais baigė Širvintų vidurinę mokyklą. 1984 metais baigta Vilniaus aukštoji partinė mokykla. Ekonomistas-organizatorius.[2]
1999 m. AB „Lietuvos draudimas“ Širvintų filialo agentas, draudimo konsultantas. 1997–2000 m. ir nuo 2003 m. Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys.[3]
Nuo 1996 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Širvintų rajono skyriaus narys, 1998–2001 m. Širvintų skyriaus pirmininkas, 2001 m. pirmininko pavaduotojas, nuo 1998 m. LSDP tarybos narys.
Šachmatais susidomėjo, pas tėvą aptikęs Vlado Mikėno knygą „Šachmatų žaidimo pagrindai“. Šachmatais žaisti pradėjo vaikystėje. Nuo septintos klasės savo organizuojamuose pirmenybėse po pamokų (kūno kultūros mokytojas A. Bakšys aprūpindavo šachmatais).
Šachmatais susirašinėjant žaidžia nuo 15 metų. Per „Sporto“ laikraštį užsirašė į turnyrą susirašinėjant. Parašius laišką, buvo priimtas į turnyrą žemiausiam (ketvirtam) atskyriui gauti. 1992 metais jam suteiktas korespondencinių šachmatų tarptautinio meistro vardas. Lietuvos korespondencinių šachmatų federacijos (LKŠF) narys. Ilgametis LKŠF organizuojamų turnyrų dalyvis. Dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose, Pasaulio ir Europos meistrų klasės turnyruose
Išsiskyręs. Dukra Auksė. Sūnus Saulius Voveris (g. 1977 m.) – Lietuvos šachmatininkas, Lietuvos korespondencinių šachmatų čempionas (2013-2015 m.).
Moka lenkų, rusų kalbas.
Pasiekimai
Lietuvos čempionatai
Nuo 2007 m. žaidė dvylikoje Lietuvos korespondencinių šachmatų čempionatų. Iškovojo tris aukso ir po du sidabro bei bronzos medalius: aukso (2014-2017}, (2015-2018), (2020-2021); sidabro (2013-2015), (2019-2020), ir bronzos (2017-2018), (2018-2019) m.
Tarptautiniai turnyrai
G. Voveris žaidė ICCF 21-osios pasaulio korespondencinių šachmatų taurės finaliniame turnyre, kur užėmė 12-ąją vietą (7,5 tšk. iš 12)[4]
.
Šaltiniai
Išorinės nuorodos