Gataulas Rustemovičius Kamskis (tot. Ğata Kamski, Ğataulla Röstäm ulı Sabirov; g. 1974 m. birželio 2 d.) – Sovietų Sąjungoje gimęs JAV šachmatų didmeistris, pasaulio greitųjų šachmatų čempionas,[1] daugybės pasaulio elitinių turnyrų nugalėtojas bei prizininkas. Jo reitingas (2735) 1995 m. liepos mėn. buvo 4-as pasaulyje.[2]
Būdamas 22 metų, 1996 m. birželio–liepos mėn. Elistoje žaidė mačą dėl FIDE pasaulio čempiono titulo su A. Karpovu, kurį pralaimėjo – 7½ : 10½ (+3 -6 =9).
Nuo 1996 iki 2004 m. nežaidė FIDE reitinguojamuose turnyruose. Grįžęs į šachmatų pasaulį, laimėjo 2007 m. Pasaulio šachmatų taurę. Su Veselinu Topalovu žaidė mačą dėl teisės kovoti su V. Anandu. Žaidė 2011 m. Kandidatų mačuose, kur pasiekęs pusfinalį pralaimėjo Borisui Gelfandui 4:6.
JAV šachmatų čempionas (1991, 2010, 2011, 2013 ir 2014 m.).
Jaunystė
Gimė Novokuznecke. Po keleto metų, kartu su tėvu Rustemu, fizkultūros mokytoju, persikėlė į Peterburgą.
Gata skaityti išmoko būdamas dvejų metų, nuo 3-jų – pradėjo mokytis muzikos, o ketverių – skambino pianinu.
Su šachmatais susipažino būdamas 7-erių metų, kur labai greitai progresavo: 9 metų Taline laimėjo SSRS (iki 15 metų) šachmatų čempionatą. Sėkmė lydėjo ir toliau: 10-ies laimėjo Rusijos Spartako draugijos jaunimo (iki 20 m.) čempionatą. Vienuolikos metų – Viljandyje atvirajame turnyre, kur tarp 120 dalyvių žaidė 40 meistrų, laimi pirmąją vietą. Būdamas 11-kos tampa SSRS šachmatų meistru. Du kartus: 1986 m. ir 1987 m. (12–13 metų) – SSRS jaunimo (iki 20 m.) čempionas. 1989 m., po turnyro JAV kartu su tėvu Rustemu negrįžta į SSRS ir lieka gyventi Amerikoje.[3]
1989 m. gruodžio mėn. Maljorkos Palmos turnyre, kur dalyvavo 160 DM, kur nugalėjo B. Gelfandas, surinkęs 7½ taško iš 9 galimų, 15-metis G. Kamskis, atsiliko pustaškiu, kartu su A. Mailsu, pasidalijo 2–3 vietas.[4]
1990 m. tampa jauniausiu žaidėju, patekusiu į pasaulio geriausių šachmatininkų dešimtuką (8-tas) ir dar neturinčiu didmeistrio titulo.[5].
Tais pačiais metais, kartu su V. Ivančiuku (po 8½ iš 14), laimi Tilburgo turnyrą ir užbaigia vykdyti didmeistrio normą.[6]
Čempionatai
Jaunimo
G. Kamskis kartu su Borisu Altermanu laimėjo 1987 m., o 1988 m., kartu su Michailu Ulibinu SSRS jaunimo šachmatų čempionatus.
Šalies
G. Kamskis 1991 m. (17-kos metų), tampa JAV čempionu,[7] o taip pat laimi JAV šachmatų čempionatus 2010[8], 2011[9], 2013
[10] ir 2014 m.[11], o 2012 m. buvo 2-as.[12]
Pasaulio
Pasaulio čempionatai iki 1996 m.
16-metis Gata pasaulio čempionato cikle pirmą kartą dalyvavo 1990 m. Manilos tarpzoniniame turnyre, kur surinkęs 5½ taško iš 13 galimų užėmė 51-ą vietą. Praėjus trejiems metams, FIDE surengtame 1993 m. Bylio tarpzoniniame turnyre jis jau 3-ias (8½ iš 13), o PŠA surengtame Groningeno atrankos turnyre taip pat užima 3-ią vietą (7 iš 11) – tad patenka į abiejų organizacijų rengiamus kandidatų mačus.
1994/95 m. PŠA kandidatų mačuose, kurie vyko 1994 m. birželio mėn. Niujorke, ketvirtfinalyje įveikė V. Kramniką (4½ : 1½), 1994 m. rugsėjo mėn. pusfinalyje Linarese – N. Šortą (5½ : 1½)[13] ir pateko į finalą, kur 1995 m. kovo mėn. Las Palme pralaimėjo V. Anandui (4½ : 6½).
FIDE kandidatų mačuose sekėsi dar geriau: aštuntfinalyje, kuris vyko 1994 m. sausio mėn. Veik an Zee, nugalėjo Paulių Van der Stereną (4½ : 2½), o ketvirtfinalyje, kuris vyko 1994 m. liepos–rugpjūčio mėn. Sanghi Nagare – V. Anandą. Pagrindinis 8 partijų mačas baigėsi lygiosiomis (4 : 4), o žaidžiant papildomas dvi partijas, sėkmė lydėjo G. Kamskį (2 : 0) ir jis pateko sekantį etapą.
Pusfinalyje, kuris vyko 1995 m. vasario mėn. Sanghi Nagare, 10-ies partijų mače įtikinamai nugalėjo V. Salovą (5½: 1½) ir pateko į finalą.
Finalinis 20-ies partijų mačas su Anatolijumi Karpovu buvo dėl pasaulio čempiono vardo. Jis vyko 1996 m. birželio 6–liepos 11 d., Elistoje.
Pirmąją partiją laimėjo A. Karpovas, bet G. Kamskis atsirevanšavo antrojoje ir išlygino mačo rezultatą. Po lygiųjų trečiojoje, A. Karpovas laimėjo ketvirtąją, dar po lygiųjų – šeštąją ir septintąją partijas. Aštuntojoje, kuri baigėsi lygiosiomis, G. Kamskis turėjo gerą padėtį, bet tuo nepasinaudojo. A. Karpovas, laimėjęs devintąją partiją, padidino persvarą iki keturių taškių, bet G. Kamskis stengėsi ir toliau: laimėjęs 10-ąją partiją, sumažino skirtumą tašku. 12-oje partijoje nei vienas iš varžovų neįgijo persvaros. Dar po dviejų lygiųjų A. Karpovas vėl laimėjo ir pirmavo 4 taškais. Jam per likusias penkias partijas reikėjo surinkti vieną tašką. Laimėjęs 16 partiją G. Kamskis vėl sušvelnino atsilikimą, bet jis liko didelis – trys taškai. G. Kamskis stengėsi laimėti 17-ąją ir 18-ąją partijas, bet jos baigėsi lygiosiomis ir mačas buvo pralaimėtas – 7½ : 10½ (+3 -6 =9).[14]
Po šio mačo G. Kamskis pranešė, kad pasitraukia iš profesionalių šachmatų tam, kad galėtų studijuoti mediciną. Pertraukos metu jis dalyvavo 1999 m. FIDE pasaulio šachmatų čempionate, kur pralaimėjo pirmą mikromačą būsimam nugalėtojui Aleksandrui Chalifmanui.
Pasaulio čempionatai po 2005 m.
Po sugrįžimo į pasaulio šachmatų čempionatą pirmos varžybos, kuriose jis dalyvavo, buvo Pasaulio šachmatų taurė, kur atrankiniuose ratuose, nugalėjęs Zhao Juną, Dmitrijų Bocharovą, Ilją Smiriną ir Aleksandrą Griščiuką, užėmė 9-ąją vietą ir pateko kandidatų mačus. 2007 m. Elistoje vykusiuose kandidatų mačuose 1-ame rate įveikė E. Bakhu (3½ : ½), bet 2-ame rate pralaimėjo B. Gelfandui (1½ : 3½) ir nepateko į 2007 m. pasaulio šachmatų čempionatą.
Jis atsigriebė sekančiame pasaulio šachmatų čempionato cikle, laimėdamas 2007 m. gruodžio mėn. Chanty Mansijske surengtas pasaulio šachmatų taurės varžybas: ketvirtfinalyje įveikė R. Ponomariovą (1½ : ½), pusfinalyje – M. Karlseną (1½ : ½), o finale – A. Širovą (2½ : 1½).
[15]
Dėka šios pergalės, jis įgijo teisę žaisti aštuonių partijų mačą su V. Topalovu, kuris vyko 2009 m. vasario 17–26 d. Sofijoje. Mačą, kuriame sprendėsi, kas žais dėl pasaulio čempiono titulo su V. Anandu, G. Kamskis pralaimėjo (2½ : 4½).[16]
Nepaisant to, kad netikėtai 3-iame rate pralaimėjęs Vesliui So iš 2009 m. pasaulio taurės varžybų iškrito, FIDE, kaip 2010 m. pasaulio čempionato pretendentų atrankos mačo su V. Topalovu dalyvį, įtraukė į 2011 m. kandidatų mačus. Čia, ketvirtfinalyje, jis susitiko su V. Topalovu ir atsirevanšavo (2½ : 1½; +1 =3 -0) už 2009 m. pralaimėjimą. Pusfinalyje jam atiteko B. Gelfandas. Kova buvo atkakli: pagrindinis mačas baigėsi lygiosiomis (2 : 2; +0 -0 =4). Žaidžiant greitąsias – vėl lygu (2 : 2; +1 -1 =2), tačiau žaidžiant žaibo partijas, G. Kamskis varžovui nusileido (0 : 2)[17] ir pralaimėjo mačą bendru rezultatu – 4 : 6.[18]
Netrukus, dėka aukšto reitingo, pateko į 2011 m. Pasaulio taurės varžybas, kur per pirmus tris ratus, įveikęs Diego Rafael Di Berardiną, Rustamą Kasimdžanovą ir Janą Nepomniachtchį, ketvirtajame rate pralaimėjo būsimam taurės nugalėtojui Piotrui Svidleriui.
Dėl aukšto reitingo pateko ir į 2013 m. taurės varžybas, kur pirmame rate, nugalėjo Kinijos tarptautinį meistrą Lou Jipingą, antrame – jauną Rusijos DM Aleksandrą Šimanovą, trečiame – Norvegijos DM Joną Ludvigą Hamerį, o ketvirtame – Azerbaidžano DM, du kart pasaulio jaunimo čempioną, Šakhrijarą Mamedjarovą. Sekančiame etape – ketvirtfinalyje, pralaimėjęs Rusijos DM Jevgenijui Tomaševskiui iš 2014 m. pasaulio čempionato ciklo iškrito.
Turnyrai
Klasikiniai šachmatai
Apsigyvenus JAV, pirmos varžybos, kuriose užėmė 1-ąją vietą buvo 1989 m. Bufalo atvirasis turnyras.[19]
Po Tilburgo ir 1991 m. JAV šachmatų čempionato, pasiekia pergales 1993 m. – Buenos Airėse,[20] 1994 m. – Las Palme,[21] bei pasidalijo 1-ąją vietą – Dos Hermane.[22] 1995 m. liepos mėn. – 1996 m. sausio mėn. pagal reitingą buvo 4-as pasaulyje.[2]
Po 8 metų (1996–2004) pertraukos jis dalyvavo 2005 m. Mineapolyje vykusiame šachmatų festivalyje, kur buvo 3-ias.[23] Po sėkmingo žaidimo 2005 m. Pasaulio šachmatų taurėje, sėkmė lydėjo ir 2006 m.: 2-oji vieta (po V. Topalovo) Mtel meistrų varžybose,[24] ir 37-oje šachmatų olimpiadoje (2006). Šie pasiekimai padėjo jam įsitvirtinti tarp vedančiųjų pasaulio šachmatininkų.
2010 m. jis laimėjo Emilijos Redžo, kuris prasidėjo 2009 m., baigėsi 2010 m.,[25] Filadelfijos[26] ir Baku atviruosius turnyrus.[27]
Po pergalės 2011 m. JAV šachmatų čempionate, tais pačiais metais, po persirungimo su M. Adamsu, laimėjo kontinentinės šachmatų asociacijos surengtą 39-ąjį pasaulio atvirąjį turnyrą.[28] 2012 m. Tata Steel turnyre, surinkęs 7 tšk. iš 13 galimų (+3 -2 =8) užėmė 7-ą vietą.[29] Buvo antras 2012 m. ACP Golden Classic turnyre, kuris buvo žaidžiamas su ilgesne laiko kontrole ir galimybe po 40 ėjimų atidėti partiją.[30][31]
2013 m. pradėjo kukliai: 7½ iš 10 (8-a vieta) Tradewise Gibralatar turnyre.[32]
Nesėkmingai sužaidė ir Sent Luise: keturių didmeistrių, dviejų ratų Singuefildo XXII kategorijos turnyre (1½ iš 6).[33]
2014 m. G. Kamskis Tradewise Gibralatar turnyre surinko 7 taškus iš 10 ir užėmė 13-ą vietą.[34]
Greitieji šachmatai
G. Kamskis dalyvauja ir greitųjų šachmatų varžybose. 2010 m. gegužės mėn. Baku vykusiame Prezidento taurės turnyre (5 iš 7) pagal papildomus rodiklius buvo 3-ias.[35]
2010 m. rugpjūčio mėn., laimėjęs pirmąją vietą (10 iš 11) Grenkės pasaulio atvirąjį greitųjų šachmatų čempionatą Maince, jis tampa pasaulio greitųjų šachmatų čempionu.[36] Pakeliui į šį titulą jam teko įveikti 2009 m. greitųjų čempioną L. Aronianą, 2004 m. FIDE čempioną R. Kasimdžanovą ir S. Karjakiną.
Komandinės varžybos
Šachmatų olimpiados
Pirmą kartą šachmatų olimpiadose dalyvavo 1992 m. žaisdamas JAV rinktinės, kuri iškovojo ketvirtą vietą 1-oje lentoje. 2006 m. ir 2008 m. šachmatų olimpiadose, kur JAV rinktinė iškovojo bronzos medalius, žaidė 1-oje lentoje. G. Kamskis žaidė antrojoje lentoje 2010 m. ir 2012 m. olimpiadose – pastarojoje, už individualų žaidimą, pelnė bronzos medalį.[37]
Pasaulio komandinis čempionatas
Pasaulio komandiniuose šachmatų čempionatuose G. Kamskis pradėjo žaisti nuo 1993 m., kai debiutavo JAV rinktinės, iškovojusios aukso medalį, 1-oje lentoje. 2011 m. žaisdamas JAV rinktinėje už individualų žaidimą (5½ iš 9) 1-ojoje lentoje pelnė bronzą. 2013 m. pasaulio komandiniame šachmatų čempionate, kur komanda užėmė 4-ą vietą, žaidė 2-oje lentoje.[38]
Nacionalinės ir kontinentinės lygos
Europos klubų taurė
G. Kamskis nemažai žaidžia ir klubinėse komandinėse varžybose: 2007–2010 m. ir 2012–2013 m. žaidė Europos klubų taurėje, kur laimėjo komandinius aukso medalius (2007,[39] 2008,[40] 2012) ir individualų aukso medalį 2012 m. Geriausias rezultatas (komandinis ir individualus auksas) pasiektas 2012 m., žaidžiant už Baku SOCAR klubą 28-oje Europos klubų taurėje.[41] 2013 m. žaisdamas už SOCAR klubą Europos klubų taurėje pelnė komandinį bronzos medalį.[42]
Rusijos aukščiausia lyga
G. Kamskis taip pat žaidė Rusijos aukščiausioje lygoje 2008 m., kur atstovavo Sverdlovsko Uralą ir pelnė individualų bronzos bei komandinį aukso medalį,[43] o 2013 m. žaidė 1-oje lentoje už Kazanės klubą.[44]
Žaidimo stilius
Kamskio stilius išsiskiria giliu pagrindinių šachmatų mechanikos supratimu. Jis žinomas kaip puikus technikas, tačiau galima rasti sudėtingų ir rizikingų jo žaistų partijų pavyzdžių. Anksčiau jis žaidė gerai išnagrinėtas teorines pradžias. Grįžęs po pertraukos į šachmatus, jis dažniau renkasi neaiškias pradžias. Vienas iš pagrindinių žaidimo bruožų yra nepaliaujamas problemų kėlimas varžovui. Gerai jaučiasi vidurio žaidime ir baigmėse.[45]
Asmeninis gyvenimas
Gata Kamskis – totorius, anūkas vieno iš Kazanės dramos teatro įkūrėjų ir režisierių Gataulo Sabirovo žinomo „Kamskio“ pravarde, kurio garbei ir tapo Kamskiu.[46] Gyvena Niujorke Long Ailende, nuosavame name kartu su tėvu Rustamu Kamskiu, kuris jį ir atvedė į šachmatus ir pamote Bela Kamskaja.
Nuo 2002 m. vedęs. Žmona Alisa, totorė iš Kazanės – gydytoja, sūnus Adamas, gimęs 2004 m.[47]
Šaltiniai
Nuorodos
