Europos šachmatų klubų taurė – kasmetinės Europos šachmatų klubų komandinės varžybos. Jas organizuoja Europos šachmatų sąjunga. Vyksta nuo 1976 m. Rengiami du turnyrai: atvirasis ir moterų (nuo 1996 m.). Kiekvienoje atvirojo turnyro komandoje yra 6 pagrindiniai žaidėjai ir 2 atsarginiai; moterų – 4 pagrindinės ir viena atsarginė.
Tik Europos šalių šachmatų federacijos gali deleguoti savo klubus į taurės varžybas.
Europos šachmatų klubų taurės yra pereinamosios: prasidėjus sekančioms taurės varžyboms, jas tenka gražinti, bet klubas, tris kartus laimėjęs pirmąją vietą, taurę laimi visam laikui.
Istorija
Pirmasis bandymas rengti Europos klubų taurės komandines varžybas įvyko 1956 m. Jugoslavijoje, kur devynios klubų ir miestų komandos kovojo ratų sistemos turnyre. Nugalėjo šeimininkų komanda „Partizan“. Pirmosios oficialios varžybos įvyko tik po dviejų dešimtmečių, kai 1974 m. FIDE generalinė asamblėja priėmė sprendimą rengti Europos klubinių komandų čempionatą. Šis pavadinimas buvo naudojamas iki 1981 m., kai buvo pakeistas į Europos šachmatų klubų taurę. Varžybose pradėjo dalyvauti ne tik šalių čempionai, bet ir kiti klubai.
Pirmosios oficialios varžybos vyko 1975–1976 m. Dalyvavo 20 šalių komandinių čempionatų nugalėtojos.
Komanda – nugalėtoja buvo išaiškinama, vieno minuso sistemos atkrintamosiose varžybose. Kiekvienas mačas (6 lentos) susidėjo iš dviejų turų: vienas – išvykoje, kitas – namie. Buvo apskaičiuojama kiekvienos komandos surinktų per abu turus taškų suma.
Komanda, surinkusi daugiau taškų, laimėdavo mačą. Surinkus po lygiai, aukštesnė vieta skiriama komandai, kurios pirmosios lentos žaidėjas mače surinko daugiau taškų. Jei lygu, imdavo antros lentos rezultatus ir t. t. Varžybos trukdavo apie 2 metus. Pradžioje taurės varžybos vykdavo kas tris, nuo 1982 m. – kas du metus, o nuo 1992 m. – kasmet.
Vokietijos čempionai Zolingenas ir Sovietų Sąjungos – Burevestnikas tarpusavio mačą dėl pirmosios vietos baigė lygiosiomis ir pasidalijo pirmąją vietą.
1993 m., kai dalyvaujančių komandų skaičius išaugo iki 50, atkrintamųjų mačų tvarka buvo pakeista į kombinuotą dviejų etapų sistemą. Komandos buvo skirstomos į septynias atkrintamąsias kvalifikacines grupes. Septynių grupių nugalėtojos, kartu su šeimininkų komanda, sudarydavo aštuonių klubų grupę ir žaisdavo atkrintamuosius mačus. (išimtis – 1996 m. kai į finalą pateko net 16 komandų).
Žlugus Sovietų Sąjungai ir Jugoslavijai, atsirado daug naujų komandų, nes buvę sovietų žaidėjai, išsibarstę visoje Europoje, pakėlė komandų lygį. Po 1990 metų nė viena komanda nelaimėjo daugiau nei du kartus. Paskutinis didelis varžybų formato pakeitimas vyko 2000 m., vieno minuso sistemą pakeitus į šveicariškąją. Europos klubų taurė yra vienas iš svarbiausių šachmatų kalendoriaus komandinių turnyrų. Kiekvienais metais čia renkasi daug pajėgių komandų ir žaidėjų.
Nuostatai
Dalyvių atranka
Klubų atranka į varžybas kito. 2017 m. patenkančių į taurės varžybas komandų skaičius buvo apribotas visos eilės sąlygų: iš kiekvienos šalies federacijos buvo leidžiama dalyvauti ribotam klubų skaičiui:
- po vieną komandą iš kiekvienos Europos šachmatų sąjungos narės federacijos, kurioje nebuvo organizuotas komandinis čempionatas;
- po dvi komandas iš federacijos, kurioje organizuojamas nacionalinis komandų čempionatas;
- papildoma komanda kiekvienai federacijai, jei pastarajame čempionate dalyvavo ne mažiau kaip 10 komandų ir 20 DM ir (arba) +2600 reitingą turinčių žaidėjų;
- papildoma komanda namų federacijai, kuri, jei dalyvaujančių komandų skaičius yra lyginis, turi teisę įrašyti dvi papildomas komandas;
- papildoma komanda kiekvienai federacijai, kuri yra FIDE reitingo sąrašo 1–5-oje vietoje.
2023 m. nuostatuose sąlygų skaičius sumažėjo. Dalyvauti gali:
- penki (5) klubai iš federacijos, kurioje organizuojamas nacionalinis šachmatų komandų čempionatas,
- keturi (4) klubai iš federacijos, kurioje čempionatas nėra organizuojamas.
Nacionalinės federacijos sprendžia, kaip atrinks klubus.
Moterų šachmatų klubų dalyvavimas taurės varžybose apribotas tik tuo, kad klubai turėtų būti nacionalinės šachmatų federacijos nariais.
Taurės varžyboms klubai registruojami per savo šachmatų federaciją, arba tiesiogiai, jei tam neprieštarauja šalies federacija.
Komandų sudėtys
Atvirąsias komandas sudaro šeši (6) žaidėjai ir du (2) atsarginiai, kurie turi būti klubo nariais ir turintys teisę žaisti už klubą federacijos klubų čempionate, surengtame ne anksčiau kaip prieš metus iki dabartinės Europos klubų taurės varžybų pradžios.
Užsieniečių skaičius nėra ribojamas, tačiau jie, siekdami žaisti už ne savo federacijos, kurioje buvo organizuotas klubinių komandų čempionatas, klubą, turi už jį būti žaidę bent dvejas partijas.
Užsieniečiams priskiriami tie, kurie priklauso kitai federacijai FIDE reitingų sąraše, galiojančiame nacionalinės federacijos komandų čempionato pradžioje, arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą už federacijos, kurioje organizuotas nacionalinis komandų čempionatas, ribų.
Jei dalyvaujantis klubas nori į atvirąjį turnyrą įtraukti savo šalies ar užsienio žaidėją, neatitinkantį aukščiau pateiktų reikalavimų, klubas pagal žaidėjo turimą FIDE klasikinį reitingą (tų metų liepos 1 d. reitingų sąrašas) turi sumokėti sumažintą žaidėjo licencijos mokestį:
- reitingas 2700 ir daugiau – 2000 EUR
- reitingas 2600 ir daugiau – 1500 EUR
- reitingas 2500–2599 – 1000 EUR
Nurodyti mokesčiai taip pat taikomi ir šachmatų federacijos žaidėjams, paskutiniame šalies komandiniame čempionate žaidusiems už kitą klubą.
Moterų komandos turi būti sudarytos iš keturių (4) žaidėjų ir vienos (1) atsarginės. Nėra jokių apribojimų dėl sudėties ir atleidžiama nuo visų 2023 m. licencijos mokesčių.
Laiko kontrolė
Kiekvienam žaidėjui partijai skiriama laiko: pirmiesiems 40 ėjimų – 90 min., o likusiems ėjimams 30 min., taip pat, nuo 1-o ėjimo pridedama po 30 sek.
Nugalėtojo nustatymas
Varžybų nuostatai, priklausomai nuo formato, laikui bėgant keitėsi. 2022 m. galiojo tokia tvarka:[1]
Klubų vietos nustatomos pagal komandinius taškus: pergalė – du, lygiosios – vienas, pralaimėjimas – nulis taškų. Daugiausiai taškų surinkęs klubas tampa nugalėtoju.
Surinkus vienodai komandinių taškų, užimtą vietą lemia papildomi rodikliai:
- Bucholcas – 1;
- surinkti partijų taškai;
- Bucholco koeficientas;
- varžovų komandinių taškų suma;
- Soneborno-Bergerio koeficientas.
Apdovanojimai
Laikui bėgant, varžybų dalyvių apdovanojimo tvarka ir premijinis fondas kito. Toliau pateikta 2023 m. Europos klubinių komandų taurės varžybų nuostatuose numatyta tvarka.[2]
Klubai, užėmę 1–3 vietas, apdovanojami taurėmis. Kiekvienas 1-ą vietą užėmusio atvirųjų klubų komandos narys, o
moterų: pagrindinės, atsarginė bei kapitonė, iškovoja aukso medalius. 2 ir 3 vietas užėmusių klubų komandos nariams įteikiami, atitinkamai: sidabro bei bronzos medaliai.
Atvirajame turnyre aukščiausias vietas (1–6) (užėmusiems klubams bei žaidėjams už geriausią rezultatą prie lentos premijuoti skiriama 29 000 eurų, o moterų varžybose už analogiškus pasiekimus (1–4) – 15 000 eurų.
Premijinis fondas
Vieta |
Premija, €
|
Atvirasis t. |
Moterų t.
|
1-a |
10000 |
6000
|
2-a |
6000 |
4000
|
3-ia |
4000 |
2000
|
4-a |
3000 |
1000
|
5-a |
2000 |
|
6-a |
1000 |
|
Už 1-ą vietą prie lentos – 500 € |
Suma: 3000 |
Suma: 2000
|
Viso |
29000 |
15000
|
Piniginiai prizai komandoms, surinkusioms vienodai taškų. paskirstomi po lygiai.
Dėl individualių prizų prie lentos žaidėjų pasirodymo balas skaičiuojamas, jei žaidė bent 70 % ratų (pagrindiniams žaidėjams) arba 50 % (atsarginiams).
Atvirojo turnyro atsarginiai žaidėjai rungtyniauja 6-oje, o moterų – 4-oje lentoje.
Atvirasis turnyras
Santrumpos:
- RS – Ratų sistema. Visos dalyvaujančios komandos tarpusavyje žaidžia vieną kartą.
- DRS – visos komandos ratų sistema tarpusavyje žaidžia du kartus.
- Š-13 – šveicariškoji sistema, 13 ratų.
- AS – atkrintamųjų varžybų sistema. Laimėtojas patenka į kitą etapą.
- AS8 – aštuonių komandų atkrintamųjų varžybų sistema (ketvirtfinalis).
- 4P+AS8 – keturios preliminarios grupės. Nugalėtojai patenka į finalinį varžybų etapą: ketvirtfinalį.
- AS+RS4 – komandos dalyvauja atkrintamųjų varžybų etape. Keturių ketvirtfinalių nugalėtojai ratų sistema išsiaiškina nugalėtojus.
- ND – nėra duomenų
Moterų turnyras
Moterų komandinės varžybos dėl Europos šachmatų klubų taurės prasidėjo 1996 m.
Lietuvos šachmatų klubai taurės varžybose
Atvirieji klubai
Lietuvos komandos Europos klubinių komandų šachmatų taurės varžybose pradėjo dalyvauti nuo 1994 m. Tada Vilniaus Kaisė (KSVL) užėmė 8-ą vietą.[16]
Metai |
Komanda |
Užimta vieta
|
Lietuvos klubų rezultatai Europos šachmatų klubų taurės varžybose.[17]
1994 |
Vilniaus Kaisė (KSVL) |
8.
|
1995 |
Vilniaus Kaisė (KSVL) |
QG5 2.[18]
|
1995 |
Radviliškio Vėzgė (VZRV)[19] |
QG1 7.[20]
|
1996 |
Vilniaus Kaisė (KSVL) [21] |
13.
|
1996 |
Vilniaus Šachmatų mokykla (VLCS) |
QG2 4.[22]
|
1997 |
Marijampolės Sūduva-TV Savaitė (SDMR) |
QG4 6.[23]
|
1998 |
Kauno ŠK Margiris (MGKN) |
QG3 4.[24]
|
1999 |
Kauno ŠK Margiris (MGKN) |
QG1 5.[25]
|
2005 |
Vilniaus NSEL30 (NSVL) |
30.
|
2006 |
Vilniaus NSEL30 (NSVL) |
22.
|
2006 |
Vilniaus Šachmatų mokykla (VLCS) |
41.
|
2007 |
Vilniaus NSEL30 (NSVL) |
30.
|
2007 |
Plungės VŠK Bokštas (BKPL) |
49.
|
2008 |
Vilniaus VŠSM (SSMV) |
15.
|
2008 |
PanevėžioŠK (PANV) |
35.
|
2009 |
Kauno ŠK Margiris (MGKN) |
13.
|
2009 |
Vilniaus VŠŠSM (SSMV) |
36.
|
2010 |
Kauno ŠK Margiris (MGKN) |
16.
|
2011 |
Vilniaus VŠŠSM (SSMV) |
33.
|
2014 |
Kauno ŠK Margiris (MGKN) |
27.
|
2016 |
Ežerėlio Vaivorykštė (EZVV) |
53.
|
2017 |
Vilniaus LSK Makabi (MKVI) |
22.
|
2018 |
Overtime |
30
|
2019 |
Vilniaus MRU-ROSK Consulting |
16
|
2022 |
SMK Juoda Balta |
48
|
2023 |
Vilniaus MRU - ROSK Consulting |
29[26]
|
Pastaba: užrašas - QG3 4 reiškia, kad trečioje kvalifikacinėje grupėje buvo užimta ketvirtoji komandinė vieta.
Moterų klubai
Šaltiniai
Išorinės nuorodos