Edmundo Rimšos teigimu, pagal tuometinį supratimą, laurų vainiku apsuptas gulsčias kalavijas rodo „… pergale apvainikuotas kovas, išsikovotą savivaldą. Gargždų herbo gan paprasta kompozicija buvo nulemta klasicizmo plitimo ir bendrų XVIII a. heraldikos tendencijų, kai herbai savo išvaizda panėšėjo į antspaudųikonografiją. Tai lėmė herbų panaudojimo sąlygos, kai ne tik mažųjų, bet ir didesnių miestų herbų naudojimas buvo labai ribotas (kai kuriuose miestuose – tik antspaudui)“.[1].
Pagal Edmundą Rimšą, herbo skydo lauko spalvą lemdavo ne tiek estetinis, kiek praktinis aspektas, norint išryškinti pagrindinį herbo savininko simbolį. Raudona spalva, vyravusi gotikos laikais, buvo viena garbingiausių. Kovinės atributikos ženklai Lietuvos miestų herbuose atsirado apie XVIII a. pabaigą. Pagal tuometines heraldikos taisykles, kalavijus, kardus piešė su aukso rankenomis ir sidabro geležtėmis. Augmenijos motyvuose vyravo žalia ir geltona – natūraliausios augmenijos gamtoje spalvos.
Istorija
Remiantis 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių atributikos įstatymo Nr. I-1226 2 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos rajono savivaldybės herbas yra rajono centro Gargždų herbas. Herbą – svarbų miesto savarankiškumo ženklą – Gargždams suteikė karalius Stanislovas Augustas kartu su Savivaldos privilegija (1792 m.). Privilegijos originalas, kuriame buvo ir herbo spalvoto piešinio originalas, neišliko. Seniausiu žinomu herbo piešinio variantu yra laikomas jo spalvotas piešinys Lietuvos metrikoje esančiame Gargždų savivaldos privilegijos nuoraše[2].
↑Šaltinis: Rimša E. 1791 – 1792 m. Lietuvos miestų savivaldos privilegijos kaip heraldikos šaltinis. Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. Sudarė Z. Kiaupa ir E. Rimša. Vilnius, 1988. P. 109-110)
