PROFILPELAJAR.COM

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Frederikas Juozapas Mošinskis

Mošinskiai

Mošinskių herbas

Gimė	1738 m. kovo 14 d. Drezdenas
Mirė	1817 m. sausio 21 d. (78 metai) Kijevas
Palaidotas (-a)	Dolskas
Tėvas	Janas Kantijus Mošinskis
Motina	Frederika Augusta fon Kozel
Sutuoktinis (-ė)	Salomėja, Barbora

Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego Šv. Stanislovo ordinas

Vikiteka	Frederikas Juozapas Mošinskis

Grafas Frederikas Juozapas Mošinskis (lenk. Fryderyk Józef Moszyński, 1738 m. kovo 14 d., Drezdenas – 1817 m. sausio 21 d., Kijevas) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Lenkijos armijos generolas-majoras (1768), Varšuvos Kadetų korpuso vicekomendantas (1768–1793), Lietuvos didysis stovyklininkas (nuo 1771 metų), Lietuvos didysis referentas (nuo 1773 metų), Lietuvos didysis sekretorius (nuo 1781 metų), paskutinis Karūnos didysis maršalka (1793–1795).

Biografija

Kilo iš Mazovijos bajorų Mošinskių giminės, herbo „Nalenč“ savininkas. Karūnos didžiojo iždininko Jano Kantijaus Mošinskio (Jan Kanty Moszyński; 1690–1737) ir Frederikos Augustos fon Kozel (Friederike Alexandrine von Cosel; 1709–1784) jaunesnysis sūnus. Jo motina buvo Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo ir jo favoritės grafaitės Anos Konstancijos fon Kozel nesantuokinė duktė. Jo vyresnysis brolis – Lenkijos architektas Augustas Frederikas Mošinskis (1731–1786).

Gimė jau po savo tėvo mirties, augo ir buvo auklėjamas Saksonijoje. Savo tarnybą pradėjo Saksonijos armijos, pėstininkų pulko pulkininko titulu. 1754 m. lapkričio 16 d. 16-metis tapo Lenkijos armijos pulkininku. Iš savo dėdės Saksonijos kurfiursto Augusto III gavo valdyti Vabalninkų seniūniją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1762 m. gegužės 22 d. buvo paskirtas Novo-Korčino seniūnu. Tais pačiais metais pirmą kartą buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Sandomiro žemės. Nupirko iš Liublino vėliavininko Stanislovo Vibranovskio Lipincko seniūniją, taip pat nuo Lenkijos karaliaus gavo valdyti dvi vaitijas Saksonijos žemėje.

1766 m. gegužės 28 d. Frederikas Juozapas Mošinskis įėjo į Karūnos Iždo komisijos sudėtį, kurioje posėdžiavo iki 1778 metų. Kartu su Lietuvos dvaro paiždininkiu Antanu Tyzenhauzu vadovavo Lenkijos karaliaus Stanislovo Poniatovskio finansinėms pajamoms.

1768 metais kaip paporučikis Frederikas Juozapas Mošinskis buvo paskirtas Varšuvos Kadetų korpuso (Riterių mokykla, Szkoła Rycerska) vicekomendantu. Komendantu kaip paporučikas tapo Adomas Kazimieras Čartoriskis. 1767 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į Repnino seimą.

1770 metais buvo apdovanotas Švenro Stanislovo ordinu ir paskirtas Lietuvos didžiuoju stovyklininku. 1773 metais gavo Lietuvos didžiojo referento pareigybę. 1771 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi.

1778 metais Frederikas Juozapas Mošinskis buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą ir įėjo Nuolatinės tarybos iždo departamentą. 1781 m. gegužės 27 d. Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis paskyrė Lietuvos didžiuoju pasaulietiniu sekretoriumi. 1787 metais tapo Grigorijaus Potiomkino, Rusijos imperatorės Jekaterinos II favorito, didžiulių dvarų ATR teritorijoje valdytoju.

1788–1792 metais – pasiuntinys į Ketverių metų seimą. Buvo pirmo surašymo ATR teritorijoje iniciatorius. 1792 metais prisijungė prie Targovicos konfederacijos ir tapo Karūnos generalinės konfederacijos konsuliaru. 1793 metais Gardino seime, po savanoriško Mykolo Jurgio Mnišeko atsistatydinimo, Frederikas Juozapas Mošinskis buvo paskirtas paskutiniu Karūnos didžiuoju maršalka. Tame seime įėjo į Gardino konfederacijos, kuri priėmė Antrąjį ATR padalijimą tarp Rusijos ir Prūsijos, sudėtį. 1793 metais ėjo į naujos Pastovios Tarybos sudėtį, kur jis vadovavo policijai ir ekonominei komisijai. 1794 m. Varšuvos sukilimo metu Kosciuškos sukilėlių buvo suimtas.

Senatvėje Frederikas Juozapas Mošinskis gyveno savo dvare, Voluinėje.

Buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona tapo Salomėja, Liubačevsko kašteliono Adomo Žiševsko duktė. Antrą kartą vedė Barborą, Chncino seniūno Mykolo Rudzenskio dukterį. Po savimi palikuonių nepaliko.