Ferganos vilajetas (uzb.Farg‘ona viloyati), kitaip Ferganos sritis − Uzbekijosvilajetas, esantis šalies rytuose.
Vilajeto centras − Fergana (214 tūkst. gyv. 2009 m.) Vilajeto plotas − 6759 km², gyventojų skaičius − 3 074 642 (2010 m.). 70,7% gyventojų yra kaimo gyventojai.
Ferganos sritis Uzbekijos TSR buvo įkurta 1925 m., o 1926 m. panaikintos visos Uzbekijos sritys. Vietoj Ferganos srities įkurta Ferganos apygarda. 1930 m. buvo panaikintos ir apygardos.
1938 m. sausio 15 d. vėl įkurta Ferganos sritis. Vėliau Ferganos sritis imta vadinti vilajetu.
Geografija
Ferganos vilajetas yra Ferganos slėnyje – Pamiro Alajaus ir Tianšanio kalnų sistemų apsuptoje dubumoje Syrdarjos bei jos intakų aukštupiuose. Ferganos slėnis garsus gamtos turtais, Slėnyje išlikę daug istorinių paminklų – senųjų miestų, tvirtovių griuvėsių.
Ferganos slėnio teritorija yra lyguma, aukštėjanti iš vakarų į rytus (nuo 260 iki 500 m). Ferganos miestas yra 576 m aukštyje virš jūros lygio, o prieškalnės yra 700–1200 m aukštyje.
Šiaurinę Ferganos vilajeto dalį užima smėlynai ir druskožemiai. Piečiau geležinkelio linijos Taškentas-Andižanas yra barchanų.
Klimatas ryškiai žemyninis, su švelnia žiema (kartais – šalta) ir labai karšta vasara. Ferganos vilajeto klimatas švelnesnis, negu kaimyninių Syrdarjos ir Taškento vilajetų, kurie atviri šiaurės vėjams.
Vidutinė sausio temperatūra -3,2 C° (Fergana) (didžiausias šaltis -25 C°). Sniego danga trumpalaikė.
Vasara karšta. Vidutinė liepos temperatūra +28 C° (didžiausia +42,4 C°).
Vakarinėje srities dalyje būna stiprių vėjų, pučiančių Ferganos slėnio išėjime (Leninabado apylinkės). Pavasarį šie vėjai kartais išdžiovina dirvožemio viršutinius sluoksnius. Vėjo greitis gali siekti 30-35 m/s. Vidutiniškai Ferganos slėnyje būna 42 vėjuotos dienos per metus. Pasitaiko smarkių dulkių audrų. Rytinėje slėnio dalyje vėjai silpsta. Liepos mėnesį neretai pučia garmsilis (rus.гармсиль), ypač būdingas vakarinei daliai.
Ferganos slėnyje krituliai reti. Vakarinė ir centrinė dalys labai sausringos. Kritulių daugiausia rytinėje dalyje – iki 170 mm/metus. Priekalnėse kritulių padaugėja iki 270 mm/metus (absoliutus maksimumas – 447 mm/metus). Krituliai gausiausi pavasarį.
Vegetacinio periodo trukmė – 210–220 dienų, pliusinių temperatūrų suma vegetacinio laikotarpio metu – 4300–4700 C°. Vilajeto klimato sąlygos palankios auginti medvilnę ir kitas šilumamėges kultūras, jei naudojama irigacija.
Pagrindinė ekonomikos šaka vilajete – žemės ūkis. Daugiausia užsiimama medvilnės auginimu drėkinamose žemėse, šilkininkyste, sodininkyste ir vyno gamyba. Gyvulininkystė specializuojasi mėsos ir pieno gamyboje.
