Ferdinand Marcos

Ferdinandas Markosas
Ferdinand Marcos
Markosas 1982 metais
Gimė 1917 m. rugsėjo 11 d.
Saratas, Šiaurės Ilokosas, Filipinai
Mirė 1989 m. rugsėjo 28 d. (72 metai)
Honolulu, Havajai, JAV
Tėvai Marianas Markosas (tėvas)
Chosefa Edralin (motina)
Sutuoktinis (-ė) Carmen Ortega (iki 1954 m., sui iuris santuoka)
Imelda Romualdez (1954-1989 m.)
Vaikai * 4 vaikai su Karmen Ortega
Veikla Filipinų politinis veikėjas, prezidentas, teisininkas
Partija Liberalų (1946–1965 m.)
Nacionalistinė (1965–1972 m.)
nepartinis (1972–1978)
Kilusang Bagong Lipunan (1978-1989 m.)
Alma mater Filipinų universitetas

Ferdinandas Emanuelis Edralinas Markosas Vyresnysis (Ferdinand Emmanuel Edralin Marcos Sr., 1917 m. rugsėjo 11 d. – 1989 m. rugsėjo 28 d.) – Filipinų politikas ir teisininkas, 1965–1986 metais ėjęs 10-ojo šalies prezidento pareigas. Jo valdymo laikotarpis įvairių akademikų, ekonomistų ir žurnalistų laikomas kleptokratija.[4][5][6][7][8][9][10][11][12]. 1972–1981 m., šalyje paskelbus karinę padėtį, valdė kaip diktatorius[13][14][15][16], o dauguma karinės padėties suteiktų galių naudojosi iki nuvertimo 1986 m. Savo valdymo sistemą jis apibūdino kaip „konstitucinę autokratiją“, kuri esanti reikalinga „naujai visuomenei“ sukurti.[17]. Markosas vertinamas kaip vienas liūdniausiai pagarsėjusių XX a. vadovų tiek dėl korupcijos,[18][19][20][21]tiek ekstravagantiškumo[22][23][24] ir brutalumo.[25][26]

Markosui politinę sėkmę pasiekti padėjo jo teiginiai, kad jis besąs labiausiai apdovanotas karo didvyris Filipinuose,[27] nors tokiais Markoso teiginiais paprastai yra abejojama[28][29][30]. Pvz., Jungtinių Valstijų karinių pajėgų dokumentuose Markoso teiginiai apie jo elgesį karo metu apibūdinti kaip „melagingi“ ir „absurdiški“.[31] Po Antrojo pasaulinio karo Markosas tapo teisininku, o tarp 1949 ir 1959 metų buvo išrinktas į Filipinų Atstovų Rūmus, o tarp 1959 ir 1965 m. – į Filipinų Senatą. 1965 metais buvo išrinktas Filipinų prezidentu. Pirmaisiais Markoso valdymo metais šalies ekonomika sparčiai augo,[32] tačiau vėliau gyvenimo kokybė ėmė sparčiai prastėti, o Markoso valdymo pabaigoje pragyvenimo šaltinio nebuvimas, didelis skurdas[33][34] ir slegianti skolų našta tapo milžiniškomis problemomis.[35][34] Markosas vedė agresyvią infrastruktūros vystymo politiką, daug skolinosi iš užsienio,[36][37] dėl to tapo labai populiariu politiku pirmosios kadiencijos metu. Kita vertus, vėliau dėl to šalis susidūrė su milžinišką infliacija, dėl ko antrosios kadiencijos metu prasidėjo socialiniai neramumai.[38][39] Į tai reaguodamas Markosas prieš pat savo kadencijos pabaigą, 1972 m. rugsėjo 23 dieną, Filipinuose paskelbė karinę padėtį.[40][41]. Karinės padėties įstatymas buvo ratifikuotas 1973 m., iškart po suklastoto referendumo tuo klausimu.[42] Pakoreguota šalies konstitucija, įsigaliojo žiniasklaidos cenzūra,[43] prieš politinius oponentus,[44][45] musulmonus,[46] įtariamus komunistinėmis pažiūromis,[47][48] ir paprastus piliečius naudotas smurtas ir represijos.[45]

1981 m. Markosas buvo perrinktas šalies prezidentu, tačiau jau netrukus Markoso populiarumas visuomenėje ėmė smarkiai kristi 1983 metais prasidėjus ekonominiui nuosmukiui ir po opozicijos lyderio senatoriaus Benigno Akino jaunesniojo nužudymo. Kilo visuotinis nepasitenkinimas, 1984 m. sutelkęs opoziciją tais metais vykusiuose parlamento rinkimuose. Buvo rastos finansinės sąskaitos, liudijančios apie vogtas lėšas iš valstybės biudžeto, bei Markoso nuopelnus karo metu paneigiantys dokumentai. Jausdamas didelį visuomenės sprendimą 1986 m. paskelbė apie pirmalaikius prezidento rinkimus. Nors rinkimuose vasario 7 d. 53,62%-46,1% pergalę šventė Markosas, rinkimai nebuvo laisvi, dėl ko 1986 m. įvyko revoliucija, kurios metu iš valdžios pašalintas Ferdinandas Markosas.[49] JAV prezidentas Ronaldas Reiganas per senatorių Polį Laksaltą patarė Markosui visiškai pasitraukti iš politikos (angl. cut and cut cleanly), kad būtų išvengta kraujo praliejimo galimos konfrontacijos tarp Markosui lojalių ir opozicijai lojalių pajėgų metu.[50] Markosas su šeima pabėgo į Havajus.[51] Naująja šalies vadove tapo Korason Akino, nužudytojo opozicijos lyderio našlė.[52][53][54]

Anot Filipinų „Prezidentinės komisijos gerai valdžiai komisijos“, Markosų šeima 1965–1986 metų laikotarpiu iš Filipinų centrinio banko yra pavogę 5-10 mlrd. JAV dolerių.[55][56]. Markoso žmona, Imelda Markos, kaip ir jos vyras, buvo pagarsėję labai išlaidžiu ir ekstravagantišku gyvenimo būdu.[57][58] Du jų vaikai, Imėja Markos ir Ferdinandas Markosas jaunesnysis, vis dar išlieka aktyvūs Filipinų politinėje arenoje. Markosas ir jo žmona Gineso rekordų knygoje įrašyti už stambiausio masto vagystę iš šalies vyriausybės.

Šaltiniai

  1. Lagasca, Charlie (2011 m. balandžio 11 d.). „Bongbong mum on Australian half-sister“. The Philippine Star.
  2. „Hunt for tyrant's millions leads to former model's home“. The Sydney Morning Herald. 2004 m. liepos 24 d.
  3. Malig, Jojo (2011 m. kovo 31 d.). „Ferdinand Marcos' Aussie daughter axed from TV show“. ABS-CBN News. Suarchyvuotas originalas 2023-04-12. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  4. David, Chaikin; Sharman, J.C. (2009). „The Marcos Kleptocracy“. Corruption and Money Laundering: A Symbiotic Relationship. Palgrave Series on Asian Governance. Niujorkas: Palgrave Macmillan. pp. 153–186. doi:10.1057/9780230622456_7. ISBN 978-0-230-61360-7.
  5. Root, Hilton L. (2019). „Lootable Resources and Political Virtue: The Economic Governance of Lee Kuan Yew, Ferdinand Marcos, and Chiang Kai-shek Compared“. In Mendoza, Ronald U.; Beja Jr., Edsel L.; Teehankee, Julio C.; La Viña, Antonio G. M.; Villamejor-Mendoza, Maria Fe (eds.). Building Inclusive Democracies In ASEAN. Singapūras: World Scientific Publishing Co. Pte. Ltd. pp. 225–241. doi:10.1142/9789813236493_0013. ISBN 978-981-3236-50-9. S2CID 158645388.
  6. Gloster-Coates, Patricia; Quest, Linda (2005). „Kleptocracy: Curse of Development“. International Social Science Review. 80 (1/2): 3–19. ISSN 0278-2308. JSTOR 41887210 – via JSTOR.
  7. Acemoglu, Daron; Verdier, Thierry; Robinson, James A. (2004 m. gegužės 1 d.). „Kleptocracy and Divide-and-Rule: A Model of Personal Rule“. Journal of the European Economic Association. 2 (2–3): 162–192. doi:10.1162/154247604323067916. ISSN 1542-4766. S2CID 7846928. Suarchyvuotas originalas 2012-05-24. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  8. Roumasset, James (2008 m. spalio 27 d.). „The Political Economy of Corruption: A Philippine Illustration“ (PDF). Havajų Manoa ekonomikos universitetas.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  9. Perkins, Dwight (2021 m. sausio 1 d.). „Understanding political influences on Southeast Asia's development experience“. Fulbright Review of Economics and Policy. 1 (1): 4–20. doi:10.1108/FREP-03-2021-0021. ISSN 2635-0181. S2CID 237774730.
  10. Manning, Robert A. (1984). „The Philippines in Crisis“. Foreign Affairs. 63 (2): 392–410. doi:10.2307/20042190. ISSN 0015-7120. JSTOR 20042190.
  11. „Hail to the thief“. The Economist. 2016 m. lapkričio 12 d.
  12. Roa, Ana (2014 m. rugsėjo 29 d.). „Regime of Marcoses, cronies, kleptocracy“. Philippine Daily Inquirer.
  13. Bonner, William; Bonner, Raymond (1987). Waltzing with a Dictator: The Marcoses and the Making of American Policy (anglų). Times Books. ISBN 978-0-8129-1326-2.
  14. Fuentecilla, Jose V. (2013 m. balandžio 1 d.). Fighting from a Distance: How Filipino Exiles Helped Topple a Dictator (anglų). Ilinojaus universiteto leidykla. ISBN 978-0-252-09509-2.
  15. „Marcos: Rise and fall of a dictator“. Philippine Daily Inquirer. 2016 m. lapkričio 19 d.
  16. Lacsamana, Leodivico Cruz (1990). Philippine History and Government (Second leid.). Phoenix Publishing House, Inc. ISBN 971-06-1894-6. p. 189.
  17. Celoza, Albert F. (1997). Ferdinand Marcos and the Philippines: The Political Economy of Authoritarianism. Praeger Publishers. ISBN 9780275941376.
  18. Shleifer, Andrei; Vishny, Robert W. (1993 m. rugpjūčio 1 d.). „Corruption*“. The Quarterly Journal of Economics. 108 (3): 599–617. doi:10.2307/2118402. ISSN 0033-5533. JSTOR 2118402.
  19. Quah, Jon S.T. (2010). „Curbing Corruption in the Philippines: Is this an Impossible Dream“. Philippine Journal of Public Administration. 54 (1–2): 1–43. Suarchyvuotas originalas 2021-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-02-14 – via Filipinų Dilimano universitetas.
  20. Hodess, Robin; Inowlocki, Tania; Rodriguez, Diana; Wolfe, Toby, eds. (2004). Global Corruption Report 2004 (PDF). Sterlingas, Virdžinijos valstija, JAV: Pluto Press in association with Transparency International. pp. 13, 101. ISBN 0-7453-2231-X.
  21. „G.R. No. 152154, July 15, 2003“. Supreme Court E-Library. Filipinų Aukščiausiasis Teismas.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  22. Traywick, Catherine (2014 m. sausio 16 d.). „Shoes, Jewels, and Monets: The Immense Ill-Gotten Wealth of Imelda Marcos“. Foreign Policy.
  23. „The weird world of Imelda Marcos“. The Independent. 1986 m. vasario 25 d.
  24. Laurie, Jim (1986). „Excerpt – Imelda Marcos from ABC 20/20 March 1986“. ABC News. Suarchyvuota iš originalo 2022-04-23. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.{{cite news}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  25. Conde, Carlos H. (2007 m. liepos 8 d.). „Marcos family returning to the limelight in the Philippines“. The New York Times.
  26. „Alfred McCoy, Dark Legacy: Human rights under the Marcos regime“. Ateneo de Manila Universitetas. 1999 m. rugsėjo 20 d.
  27. Bueza, Michael (2016 m. rugpjūčio 20 d.). „Marcos' World War II 'medals' explained“. Rappler.
  28. „Marcos flees at last“. Philippine Daily Inquirer. Nuoroda tikrinta 2017 m. birželio 29 d..
  29. Maynigo, Benjamin. „Marcos fake medals redux (Part II)“. Asian Journal USA. Suarchyvuotas originalas 2016 m. kovo 5 d.
  30. Bondoc, Jarius (2011 m. balandžio 28 d.). „Suspicions resurface about Marcos heroism“. The Philippine Star.
  31. Maynigo, Benjamin. „Marcos fake medals redux (Part I)“. Asian Journal USA. Suarchyvuotas originalas 2017 m. vasario 8 d.
  32. „GDP (constant LCU) – Data“. data.worldbank.org.
  33. „Under Marcos dictatorship unemployment worsened, prices soared, poverty persisted“. IBON Foundation (anglų). 2016 m. lapkričio 25 d. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
  34. 34,0 34,1 de Dios, Emmanuel S. (2015 m. laprkičio 16 d.). „The truth about the economy under the Marcos regime“. Business World (amerikiečių anglų). Suarchyvuotas originalas 2020-05-06. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  35. Yamsuan, Cathy (2011 m. gruodžio 12 d.). „Open records of Marcos' spy agency, Enrile urges“. Philippine Daily Inquirer.
  36. Mendoza, Ronald (2016 m. vasario 26 d.). „Ferdinand Marcos' economic disaster“. Rappler. Suarchyvuotas originalas 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  37. Galang, Ping (2011 m. vasario 11 d.). „The economic decline that led to Marcos' fall“. GMA News (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2018 m. gegužės 29 d. Nuoroda tikrinta 2018 m. gegužės 29 d..
  38. Balbosa, Joven Zamoras (1992). „IMF Stabilization Program and Economic Growth: The Case of the Philippines“. Journal of Philippine Development. XIX (35).
  39. Cororaton, Cesar B. „Exchange Rate Movements in the Philippines“. DPIDS Discussion Paper Series 97-05: 3, 19.
  40. „Declaration of Martial Law“. Official Gazette of the Republic of the Philippines. Suarchyvuotas originalas 2023-10-15. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  41. „FM Declares Martial Law“. Official Gazette of the Republic of the Philippines. Philippines Sunday Express. 1972 m. rugsėjo 24 d. Suarchyvuotas originalas 2022-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  42. Schirmer, Daniel B.; Shalom, Stephen Roskamm (1987). The Philippines Reader: A history of Colonialism, Neocolonialism, Dictatorship and Resistance. South End Press. p. 191. ISBN 9780896082755.
  43. Rivett, Rohan (1973 m. kovo 13 d.). „The Mark of Marcos – Part I: A deafening silence in the Philippines“. The Age.
  44. Kushida, Kenji (2003). „The Political Economy of the Philippines Under Marcos – Property Rights in the Philippines from 1965 to 1986“ (PDF). Stanford Journal of East Asian Affairs.
  45. 45,0 45,1 Panti, Llanesca (2018 m. spalio 16 d.). „Imee done with apologizing for atrocities during Marcos regime“. GMA News (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
  46. „Philippine Church Leaders Fear Failure of Government-Muslim Negotiations“. UCA News (anglų). 1987 m. vasario 10 d. Suarchyvuotas originalas 2020-06-26. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
  47. Cortez, Kath M. (2019 m. rugsėjo 21 d.). „Martial Law veterans recall fighting dark days of dictatorship“. Davao Today.
  48. „Why the Late Philippine Dictator Was No Hero“. Human Rights Watch (anglų). 2016 m. lapkričio 8 d. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
  49. „From Aquino's Assassination to People's Power“. Kongreso bibliotekos federalinių tyrimų divizija. Nuoroda tikrinta 2016 m. kovo 2 d..
  50. Hoffman, David; Cannon, Lou; Coleman, Milton; Dewar, Helen; Goshko, John M.; Oberdorfer, Don; W, George C. (1986 m. vasario 26 d.). „In Crucial Call, Laxalt Told Marcos: 'Cut Cleanly'“. The Washington Post.
  51. Reaves, Joseph A. (1986 m. vasario 26 d.). „Marcos Flees, Aquino Rules – Peaceful Revolt Ends In Triumph“. Chicago Tribune. Suarchyvuotas originalas 2017-10-10. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  52. Benigno Aquino Jr. (1983 m. rugpjūčio 21 d.). „The undelivered speech of Senator Benigno S. Aquino Jr. upon his return from the U.S., 1983 m. rugpjūčio 21 d.“. Official Gazette of the Republic of the Philippines. Suarchyvuotas originalas 2023-10-07. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  53. Laurie, Jim (1983 m. rugpjūčio 21 d.). „Last interview with and footage of Ninoy Aquino assassination“. YouTube. Suarchyvuota iš originalo 2022-02-14. Nuoroda tikrinta 2010 m. birželio 30 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  54. Kashiwara, Ken (1983 m. spalio 16 d.). „Aquino's Final Journey“. The New York Times.
  55. „Hail to the thief“. The Economist. 2016 m. lapkričio 12 d.
  56. „Chronology of the Marcos Plunder“. Asian Journal. Suarchyvuotas originalas 2015 m. spalio 23 d. Nuoroda tikrinta 2016 m. kovo 1 d..
  57. Warde, Ibrahim (2011 m. gegužės 25 d.). „From Marcos to Gaddafi: Kleptocrats, Old and New“. The World Post.
  58. Doyo, Ma. Ceres P. (2014 m. spalio 12 d.). „'Imeldific' collection of artworks (partial list)“. Philippine Daily Inquirer.
Politinis postas


Prieš tai:
Diosdadas Makapagalis
Filipinų prezidentas
1965 m. gruodžio 30 d. – 1986 m. sausio 25 d.
Po to:
Korazon Akino
Prieš tai:
Naujas postas
Filipinų ministras pirmininkas
1978 m. birželio 12 d. – 1981 m. birželio 30 d.
Po to:
Sesaras Virata
Prieš tai:
Chuanas Ponsė Enrilė
Nacionalinės gynybos sekretorius
1971 m. rugpjūčio 28 d. – 1972 m. sausio 3 d.
Po to:
Chuanas Ponsė Enrilė
Prieš tai:
Makario Peralta
Nacionalinės gynybos sekretorius
1965 m. gruodžio 31 d. – 1967 m. sausio 20 d.
Po to:
Ernestas Mata
Prieš tai:
Eulogijus Rodrigesas
Filipinų Senato pirmininkas
1963 m. balandžio 5 d. – 1965 m. gruodžio 30 d.
Po to:
Arturas Tolentinas

Read other articles:

Ne doit pas être confondu avec La Valbonne. Pour les articles homonymes, voir Valbonne (homonymie). Valbonne Vue panoramique de la place des Arcades. Blason Administration Pays France Région Provence-Alpes-Côte d’Azur Département Alpes-Maritimes Arrondissement Grasse Intercommunalité Communauté d'agglomération de Sophia Antipolis Maire Mandat Joseph Cesaro 2020-2026 Code postal 06560 Code commune 06152 Démographie Gentilé Valbonnais ou Sophipolitains Populationmunicipale 12 7...

 

Maggie GraceLahirMargareth Grace DenigTahun aktif2001 – Sampai Sekarang Margareth Grace Denig atau lebih dikenal dengan nama Maggie Grace (lahir 21 September 1983) merupakan seorang aktris berkebangsaan Amerika. Pertama kali muncul lewat Rachel’ Room (2001), ia kemudian mencuri perhatian lewat Murder in Greenwich (2002). Maggie Grace kemudian menjadi populer setelah tampil di miniseri produksi ABC berjudul Lost yang disiarkan dari tahun 2004 hingga 2010. Filmografi Rachel's Room (20...

 

German general and East German politician This article includes a list of general references, but it lacks sufficient corresponding inline citations. Please help to improve this article by introducing more precise citations. (November 2012) (Learn how and when to remove this template message) Vincenz MüllerMüller (NDPD) speaking in the Volkskammer 15 September 1951.Born(1894-11-05)5 November 1894Aichach, Kingdom of Bavaria, German EmpireDied15 May 1961(1961-05-15) (aged 66)East Berlin,...

1978 United States Senate election in Mississippi ← 1972 November 5, 1978 1984 →   Nominee Thad Cochran Maurice Dantin Charles Evers Party Republican Democratic Independent Popular vote 267,302 187,541 133,646 Percentage 45.29% 31.77% 22.64% County results Congressional district resultsCochran:      30–40%      40–50%      50–60%      60–70%Dantin:  ...

 

Pour les articles homonymes, voir Musée des beaux-arts. Musée des Beaux-Arts de BordeauxEntrée de l'aile nord.Informations généralesType Musée d'artOuverture 1801Visiteurs par an 117 492 (2014)[1]Site web www.musba-bordeaux.fr/frCollectionsCollections Peinture, sculpture, art graphiqueLocalisationPays FranceCommune BordeauxAdresse 20, cours d'Albret33000 BordeauxCoordonnées 44° 50′ 14″ N, 0° 34′ 50″ OLocalisation sur la carte de BordeauxLoc...

 

The percentage of Muslim population in the provinces of China, According to 2010 data. Part of a series onIslam in China History By dynasty Tang Song Yuan Ming Qing Rebellions and revolts Jahriyya revolt Panthay Rebellion (1856–1873) First Dungan Revolt (1862–1877) Second Dungan Revolt (1895–1896) Afaqi Khoja revolts Post-dynastic China 1912–present Second Sino-Japanese War Islamophobia Major figures Afaq Khoja Du Wenxiu Hu Dahai Hu Songshan Kasim Tuet Liu Zhi Ma Anliang Ma Bufang Ma...

Theory in international relations 1866 cartoon by Daumier, L’Equilibre Européen, representing the balance of power as soldiers of different nations teeter the earth on bayonets. The balance of power theory in international relations suggests that states may secure their survival by preventing any one state from gaining enough military power to dominate all others.[1] If one state becomes much stronger, the theory predicts it will take advantage of its weaker neighbors, thereby driv...

 

This article needs additional citations for verification. Please help improve this article by adding citations to reliable sources. Unsourced material may be challenged and removed.Find sources: Territorial evolution of Switzerland – news · newspapers · books · scholar · JSTOR (December 2015) (Learn how and when to remove this message) Map of the territorial evolution of the Old Swiss Confederacy (1291–1798). The territorial evolution of Switzer...

 

Cet article est une ébauche concernant une élection ou un référendum et l’Espagne. Vous pouvez partager vos connaissances en l’améliorant (comment ?) selon les recommandations des projets correspondants. 1999 2007 Élections municipales espagnoles de 2003 25 mai 2003 Corps électoral et résultats Inscrits 34 386 462 Votants 23 270 072   67,67 %  3,7 Votes exprimés 22 967 517 Votes blancs 404 448 Votes nuls 302 555 Parti...

American politician James Mitchell Ashley3rd Governor of the Montana TerritoryIn officeApril 9, 1869 – July 12, 1870Preceded byGreen Clay SmithSucceeded byWiley Scribner (acting)Member of the U.S. House of Representativesfrom OhioIn officeMarch 4, 1859 – March 3, 1869Preceded byRichard MottSucceeded byTruman H. HoagConstituency5th district (1859–1863)10th district (1863–1869) Personal detailsBorn(1824-11-14)November 14, 1824Allegheny County, PennsylvaniaD...

 

Campionati del mondo di ciclismo su pista - Americana femminile Competizione Campionati del mondo di ciclismo su pista 2021 Sport Ciclismo su pista Edizione 5ª Organizzatore UCI Date dal 23 ottobre Luogo Roubaix Discipline Americana femminile Impianto/i Stab Vélodrome de Roubaix Cronologia della competizione Berlino 2020 Montigny-le-Bretonneux 2022 Manuale Voce principale: Campionati del mondo di ciclismo su pista 2021. Mondiali su pista a Roubaix 2021 Inseguimento ind uomini donne Ins...

 

Artikel ini perlu diwikifikasi agar memenuhi standar kualitas Wikipedia. Anda dapat memberikan bantuan berupa penambahan pranala dalam, atau dengan merapikan tata letak dari artikel ini. Untuk keterangan lebih lanjut, klik [tampil] di bagian kanan. Mengganti markah HTML dengan markah wiki bila dimungkinkan. Tambahkan pranala wiki. Bila dirasa perlu, buatlah pautan ke artikel wiki lainnya dengan cara menambahkan [[ dan ]] pada kata yang bersangkutan (lihat WP:LINK untuk keterangan lebih lanjut...

Electric Vehicle Company Rechtsform Kapitalgesellschaft, Holding Gründung 1897 Auflösung 1907 Auflösungsgrund Fusion Sitz New York City und Hartford (Connecticut) Leitung Isaac Rice Henry G. Morris Pedro G. Salom William Collins Whitney Albert Augustus Pope Branche Elektroauto- und -Taxihersteller Die Electric Vehicle Company (E.V.C.) war ein Hersteller von elektrisch betriebenen Taxis und zu Ende des 19. Jahrhunderts der größte Automobilhersteller der USA. Das Unternehmen wurde 1897 al...

 

この記事は検証可能な参考文献や出典が全く示されていないか、不十分です。 出典を追加して記事の信頼性向上にご協力ください。(このテンプレートの使い方)出典検索?: ラジオゾンデ – ニュース · 書籍 · スカラー · CiNii · J-STAGE · NDL · dlib.jp · ジャパンサーチ · TWL (2018年9月) 気球に取り付けられる直前のラジオゾンデ(�...

 

The Girls from Ames AuthorJeffrey ZaslowPublication date2009ISBN9781592404452 The Girls from Ames: A Story of Women and a Forty-year Friendship is a 2009 book by Jeffrey Zaslow, about a group of women from Ames, Iowa and their lifelong friendships. In the book, Zaslow chronicled eleven childhood friends who formed a special bond growing up in Ames. After college, they moved to eight different states, yet managed to maintain an enduring friendship that would carry them through college and care...

Musical instrument For instruments also called Kemençe, see Kemenche. String instrumentClassification stringedHornbostel–Sachs classification321.321(Necked bowl lute)Related instruments Byzantine lyra, Gadulka, Calabrian Lira, Cretan lyra, Lijerica The classical kemenche (Turkish: Klasik kemençe), Armudî kemençe ('pear-shaped kemenche') or Politiki lyra (Greek: πολίτικη λύρα, 'Constantinopolitan lyre') is a pear-shaped bowed instrument that derived from the medieval Greek By...

 

ツーソン City of Tucson 市旗 愛称 : The Old Pueblo 位置 ピマ郡におけるツーソンの位置 座標 : 北緯32度12分52秒 西経110度55分5秒 / 北緯32.21444度 西経110.91806度 / 32.21444; -110.91806 歴史 建設 1775年8月18日 行政 国 アメリカ合衆国  州 アリゾナ州  郡 ピマ郡  市 ツーソン 市長 レジーナ・ロメロ (民主党) 地理 面積     市域 611.8 km2  &...

 

Palazzo MalaspinaLa facciata verso Via MalaspinaLocalizzazioneStato Italia RegioneLombardia LocalitàPavia IndirizzoVia Malaspina 3/ Piazza Petrarca 2 Coordinate45°11′15.14″N 9°09′16.3″E45°11′15.14″N, 9°09′16.3″E Informazioni generaliCondizioniin uso CostruzioneXVIII/XIX sec. StileNeoclassico UsoPrefettura e Biblioteca Modifica dati su Wikidata · Manuale Il cortile della Biblioteca con la statua di Apollo di Gaetano Matteo Monti. Palazzo Malaspina di Pavia è un...

Pesta Olahraga Asia Tenggara 1997Tuan rumahJakarta IndonesiaJumlah negara10Jumlah atlet6007 (termasuk ofisial)Jumlah disiplin440 dari 34 cabang olahragaUpacara pembukaan11 Oktober 1997Upacara penutupan19 Oktober 1997Dibuka olehSoehartoPresiden Republik IndonesiaDitutup olehSoehartoPresiden Republik IndonesiaTempat utamaStadion SenayanSitus webPesta Olahraga Asia Tenggara 1997← Chiangmai 1995 Bandar Seri Begawan 1999 → Pesta Olahraga Negara-Negara Asia Tenggara 1997 (bahasa In...

 

2008 single by the Kooks Always Where I Need to BeSingle by the Kooksfrom the album Konk B-side Walk Away Always Free Mrs. Thompson Released19 March 2008 (2008-03-19)Length2:42LabelVirginSongwriter(s)Luke PritchardProducer(s)Tony HofferThe Kooks singles chronology Pull Me In (2007) Always Where I Need to Be (2008) Shine On (2008) Always Where I Need to Be is a song by British rock band the Kooks from their second studio album, Konk (2008). It was released in Japan on 19 March 2...