Evangelija pagal Luką – viena iš keturių kanoninių evangelijų. Šios knygos pasakojimas prasideda ir baigiasi Jeruzalėje. Nemažai jos garsiausių pasakojimų susieta su paskutine Jėzaus kelione iš Galilėjos į Jeruzalę. Kita evangelisto Luko parašyta knyga (Apaštalų darbai) prasideda ir baigiasi Romoje. Taip susiklosto viena svarbiausių Luko temų: Jėzus pirmiausia ateina pas Dievo pažado paveldėtojus žydus, o kai šie jį atstumia, išgelbėjimas ateina visam pasauliui.
Turinys
Evangelijoje pagal Luką rašoma apie angelo apreiškimą Marijai, Jono Krikštytojo ir Jėzaus gimimus. Užrašytos Marijos, Zacharijo ir Simeono giesmės. Aprašyta Jono Krikštytojo veikla, Jėzaus Krikštas, genealogija ir gundymai, Jėzaus veikla Galilėjoje, stebuklai. Pasakojama apie Mortą ir Mariją, pateikiami gailestingojo samariečio, turtingo kvailio, didžiosios šventės, sūnaus palaidūno, fariziejaus ir muitininko palyginimai. Kalbama apie Jėzaus atsimainymą, kelionę į Jeruzalę. Aprašytas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę, išdavystė, paskutinė vakarienė, Jėzaus suėmimas, nukryžiavimas, mirtis, palaidojimas ir prisikėlimas. Taip pat pasakojama apie prisikėlusio Jėzaus kelionę į Emausą.
Autorius ir parašymo laikas
Nuo seno tikėta, kad Evangelijos pagal Luką ir Apaštalų darbų autorius buvo nežydas gydytojas Lukas, lydėjęs apaštalą Paulių daugelyje jo kelionių. Evangelistas Lukas rašė žmogui vardu Teofilius (Lk 1,1). Kadangi Apaštalų darbų pabaigoje vaizduojamas Paulius Romos kalėjime, yra manančių, jog Evangelija pagal Luką ir Apaštalų darbai galėję būti pagrindu apaštalo gynybai kokiame nors teisme, įvykusiame maždaug 64 metais. Visgi to įrodyti neįmanoma, knyga galėjo būti parašyta bet kada tarp 60 ir 85 metų.[1]
Šaltiniai
- ↑ Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 100 psl.
Nuorodos
