Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ἄπειρος Epyro karalystė
senovės karalystė
←   ←   ← 330 m. pr. m. e. – 167 m. pr. m. e. →
Epyro karalystė 280–275 m. pr. m. e.
Sostinė	Pasaronas (330–295 BC) Amvrakija (295–224 BC) Fenikė (224–167 BC)
Valdymo forma	monarchija
Epyro karaliai
330–313 m. pr. m. e.	Eakidas
231–167 m. pr. m. e.	Epyro lyga
Istorija
- Įkūrimas	330 m. pr. m. e. m.
- Prijungta prie Romos	167 m. pr. m. e. m.

Epyras (gr. Ἄπειρος = Apeiros) – senovinė karalystė, kilusi iš Epyro istorinio regiono (dab. Graikijos šiaurės vakaruose ir Albanijos pietuose). Didžiąją dalį istorijos karalystę valdė Eakidų dinastija (gr. Αἰακίδαι, lot. Aeacidae). Vėlesniuoju laikotarpiu valstybė vadinosi Epyriečių lyga.

Iki karalystės susiformavimo Epyre egzistavo trys gentiniai susivienijimai: chaonai buvo šiaurės vakarinėje regiono dalyje, molosai gyveno į pietus nuo jų, o tesprotai užėmė pietinę regiono dalį. Molosų tarpe kilusi Eakidų dinastija nuo 370 m. pr. m. e. tapo vis stipresnė regione. Ji sudarė sąjungą su greta augusia Makedonija. Tarp šių valstybių dinastijų buvo tamprūs kraujo ryšiai. Apie 343 m. pr. m. e. mirus molosų valdovui Aribui, jo įpėdinis Aleksandras titulavosi Epyro karaliumi ir iki 330 m. pr. m. e. suvienijo visas regiono gentis į vieningą valstybę.

Epyras visą laiką turėjo interesų gretimoje Italijoje, kur sudarė sąjungą su graikų kolonijomis (Didžiąja Graikija) prieš pusiasalyje augančią Romos įtaką. Karalius Pyras (297–272 m. pr. m. e.) rengė ekspedicijas į Italiją. Nors Heraklėjos mūšyje (280) jis sumušė romėnų armiją, pergalė prie Askulo (279) pareikalavo didžiulių netekčių, dėl ko ji žinoma kaip Pyro pergalė. Galiausiai Epyrui teko atsisakyti ambicijų Italijoje ir Sicilijoje.

233 m. pr. m. e. nužudžius paskutinį Eakidų dinastijos karalių Pyrą III, į sostą sėdo jo sesuo Deidamija, tačiau ji irgi buvo nužudyta. Kadangi taip galutinai pasibaigė Eakidų dinastija, epyriečiai nebeturėjo karalių, bet toliau išlaikė trijų genčių vienybę. Jų sąjunga vadinama Epyriečių lyga (gr. Κοινὸν Ἀπειρωτᾶν = Koinòn Āpeirōtân). Neramumų metu Epyras neteko nemažų sričių pietuose, kartu su sostine Amvrakija. Naująja sostine tapo Fenikė chaonų teritorijoje.

Nuo 215 m. pr. m. e. Roma kišosi į Epyro ir visos Graikijos reikalus. Dėl to kilo Makedonijos karai, Pirmojo (214–205) ir Antrojo (200–196 m. pr. m. e.) karų metu epyriečiai išlaikė tarpusavio vienybę, kovodami prieš Romą. Tačiau Trečiojo karo metu molosai liko Makedonijos pusėje, o chaonai ir tesprotai perėjo į romėnų. Tai lėmė Romos pergalę Epyre, ir lyga 168 m. pr. m. e. buvo įjungta į Romos imperiją. Ji įjungta į Makedonijos provinciją.

Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija:
Kikladų kultūra
Mino civilizacija
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis:
regionai, poliai, kolonijos
Klasikinis laikotarpis:
Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l.
Makedonijos imperija (Argeadai)
Helenizmas
Antipatridai, Antigonidai, Epyras, Achajos lyga, Etolijos lyga
Romos imperija:
Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija

• Admetus (~470–430 m. pr. m. e.)
• Tarhypas (430–392 m. pr. m. e.)
• Alketas I (390, 385–370 m. pr. m. e.)
• Neoptolemas I (370–357 m. pr. m. e.)

• Troas (Epyras)

• Arybas (373–343 m. pr. m. e.)
• Aleksandras I (342–331/330 m. pr. m. e.)

• Ptolemėjas I (Epyras)
• Helenas (Epyras)

• Eakidas (319–317 m. pr. m. e.)

• Deidamija I (Epyras)

• Neoptolemas I (317–313 m. pr. m. e.), pakartotinai
• Alketas II (313–306 m. pr. m. e.)
• Pyras I (307–302 m. pr. m. e.)
• Neoptolemas II (302–297 m. pr. m. e.)

• Kadmėja (Epyras)

• Pyras I (297–272 m. pr. m. e.), pakartotinai
• Aleksandras II (272–255 m. pr. m. e.)
• Olimpija II (Epyras), regentas
• Pyras II (255–237 m. pr. m. e.)
• Ptolemėjas (237–234 m. pr. m. e.)
• Pyras III

• Nereidė (Epyras)
• Deidamija (233 m. pr. m. e.)