Dėdava

Dėdava
rus. Изобильное
vok. Dedawe, Deimehöh
Dėdava
Dėdava
54°45′58″š. pl. 21°10′37″r. ilg. / 54.766°š. pl. 21.177°r. ilg. / 54.766; 21.177 (Dėdava)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Polesko rajonas
Pašto kodas 238640
Tel. kodas (+7) 40158

Izobilnojė (liet. Dėdava, vok. Dedawe, iki 1907 m. Gut Dedawe, nuo 1938 m. liepos 16 d. Deimehöh, 1945–1946 m. rus. Дедаве, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Изобильное) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Polesko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Saranskojės kaimo gyvenvietės kaimas Deimos dešiniajame krante.[1][2]

Istorija

Sembos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[3] 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Labguvos apskrities kaimas.[4] 1947–2008 m. Saranskojės apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1945 m. Labguvos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1947–2008 m. Saranskojės apylinkė
Polesko rajonas 		Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Saranskojės kaimo gyvenvietė
Polesko municipalinis rajonas 		Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[5] 1933 m.[6] 1939 m.
98 268 213

Šaltiniai

  1. ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Dėdava GenWiki
  5. ↑ Labguvos apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
  6. ↑ Labguvos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

Nuorodos

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.