Dorseto kultūra (angl. Dorset culture, pranc. Culture de Dorset) – archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1920 m. D. Dženeso tirtą gyvenvietę prie Dorseto kyšulio (Bafino Žemė).

Dorseto kultūra 600 m. pr. m. e. – 1100 m. e. m. plito Kanados Arktiniame salyne ir Grenlandijos vakarinėje dalyje. Dorseto kultūrą pakeitė Tulės kultūra.

Dorseto kultūros žmonės klajojo mažomis grupelėmis, daugiausia įsikurdavo jūros pakrantėse. Manoma, žiemą statėsi būstus iš sniego, jiems apšildyti naudojo ruonių taukus, vasarą gyveno kailiais aptemptose palapinėse. Vertėsi jūrų medžiokle (medžiojo ruonius, vėplius) ir žvejyba, t. p. medžiojo šiaurinius elnius, avijaučius, paukščius. Manoma, Dorseto žmonės jau turėjo roges ir kajaką, naudojo žeberklus, peilius, aštrius akmeninius įrankius. Rasta įvairių akmeninių statinių bei užtvankų liekanų, ornamentuotu realistinių ir stilizuotų gyvūnų bei žmonių skulptūrų iš kaulo, ilčių (greičiausiai jie naudoti kaip amuletai arba medžioklei skirti magiški daiktai), medžio, ant uolu raižytu atvaizdu. Dorseto kultūra skiriama eskimų protėviams.^[1]