Pagal formą dokumentai būna tekstiniai (knygos, rankraščiai), grafiniai arba vaizduojamieji (brėžiniai, schemos, skulptūra, žemėlapiai), garso (kompaktinės ir gramofono plokštelės), garso ir vaizdo (vaizdajuostės); pagal turinį – moksliniai techniniai (patentai, straipsniai), teisiniai (sutartys, nuosprendžiai, nutartys), valdymo (direktyvos, įsakymai, potvarkiai) ir kt.[4]
Oficialiu dokumentu laikomas įstatymo nustatyta tvarka surašytas aktas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą. Oficialiais dokumentais laikomos valstybinių ir visuomeninių organizacijų pažymos, aktai, pažymėjimai, įvairių sutarčių tekstai ir kt.[5]
