Auga 1400–2700 metrų altitudėse, bet retai pasiekia medžių augimo ribą.
Žemiausia jų augimo kalnuose riba 1620-1800 m Kaskadiniuose ir Siskijų kalnuose (Siskiyou Mountains) kalnuose ir riba kyla aukštyn einant į pietus, kur pietinėje Siera Nevadoje pasiekia 2130 m aukščio altitudes.
Aukščiausia riba kyla einant tolyn į pietus, Kaskadiniuose ir Siskijų kalnuose ji prasideda nuo 2010-2190 m aukščio ir pietinėje Siera Nevadoje pasiekia 2740 m. Taip pat šiose vietose galima aptikti augantį ir žemesnėse vietose kanjonuose ir panašiai, kur dėl vyraujančių kiek šaltesnių oro masių dirvožemio ir oro temperatūra pasitaiko kiek žemesnė. Kalifornijos pakrantės kalnų grandinėse, apie Šastą, dažniausiai auga 1400-1830 m aukštyje.
Klimatas kuriame savaime paplitę didingieji kėniai, bendrai yra vėsokas ir drėgnas, bei iki šalto bei drėgno. Kaip aukštikalnių miškuose, toks klimatas pakankamai švelnus, nes vasaromistemperatūra kartais pakyla iki +29 °C šilumos, o žiemomis retai nukrinta žemiau -29 °C šalčio. Vienas įsidėmėtinas dalykas - vasarą yra 4-5 mėnesių sausas laikotarpis, per kurį tarp balandžio arba gegužės ir spaliomėnesių pasitaikančių padrikų griaustinių su liūtimis procentas nežymus. Beveik visi krituliai (apie 80 proc., vėliau įskaitant ir sniegą) iškrinta tarp spalio ir kovo mėnesių. Sniego paklotė Siera Nevadoje gali siekti iki 4 metrų sluoksnį ar iki 2 m sluoksnio Oregone bei šiaurės vakarų Kalifornijoje. Bendras kritulių kiekis per metus šiuose rajonuose svyruoja nuo 750 iki 1500 mm, o ir geriausias šių medžių augimas pasireiškia tose arealo vietose, kur į metus iškrenta panašus, tai yra 750-1250 mm kritulių kiekis.
Labiau mėgsta augti šiaurinės pusės kalnų nuokalnėse. Gerai toleruoja pilną paunksmę (didelėse sengirėse), taip pat gerai auga dalinoje paunksmėje, bet atviroje vietoje kur gauna daugiausiai Saulės šviesos, augimo tempai geriausi. Augimui tinkamiausias lengvas (smėlingas), vidutinio lengvumo (priemolinis), taip pat sunkus (molingas) bei rūgštus ir neutralus dirvožemis, bet svarbu, kad būtų pakankamai drėgnas ir pratakus (nuolat užmirkusi vieta netinkama). Netoleruoja užteršto oro.
Auginimas Lietuvoje
Lietuvoje neauginamas, bet pagal klimatines augimo galimybes, didingasis kėnis priskiriamas iki 5atšiaurumo zonos, o ši zona yra vyraujanti vidurio bei rytų Lietuvoje.
Požymiai
Vienanamis augalas - jame vyriški ir moteriški žiedai sukrauti ant to paties medžio, kuriuos apdulkina vėjas. Jų laja siaurai kūgiškos formos. Jaunų medžių žievė pilka, plona, lygi su sakų pūslelėmis, su amžiumi tampanti oranžiškai rausva, šiurkšti, stora ir įtrūkinėjimais. Spygliai 2-3,7 cm ilgio ir 2 mm pločio. Kankorėžiai pailgi cilindro formos 15-20 cm ilgio ir 7-10 cm pločio, pradžioje violetiniai, vėliau tampantys gelsvai ar žaliai rudi. Sėklytės 15 mm ilgio ir 6 mm pločio, tamsiai rausvai rudos. Jų sparnelis panašaus ilgio kaip ir pats jos pagrindas. Sėklos subręsta spalį.
Abies magnifica var. magnifica; Kankorėžiai 14-21 cm. Kankorėžio žvyneliai arčiau prie pamato trumpi ir ant neprasiskleidusio kankorėžio nepastebimi. Didesnioji išplitimo dalis auga Siera Nevadoje.
Abies magnifica var. shastensis; Kankorėžiai 14-21 cm. Kankorėžių žvyneliai prie pamato ilgesni ir ant neprasiskleidusio kankorėžio matomi. Šis porūšis užima šiaurės rytinę arealo dalį pietvakarių Oregone bei šiaurės vakarų Kalifornijos Šastos, Siskijaus (Siskiyou) bei Trinity apygardose.
Neformaliai yra išskiriamas ir trečias Abies magnifica porūšis. Jo kankorėžiai mažesni, 9-15 cm. Auga pietų Siera Nevados rytinėse nuokalnėse.
Didingasis ir kvapusis kėniai
Didingajam kėniui labai artimas Kvapusis kėnis, kurio pietinis arealo pakraštys yra šiaurės Kalifornijoje bei pietų Oregone - Kaskadiniuose kalnuose. Abiejų šių rūšių populiacijos kontaktinėje arealo zonoje kryžminasi tarpusavyje ir rūšys labai panašios. Juos atskirti lengviausia pagal spygliukus. Kvapiojo kėnio spygliukai turi griovelį, palei pagrindinę gyslelę spygliuko viršutinėje dalyje, kai čia aprašomas didingasis kėnis šio požymio neturi. Didingojo kėnio spygliukai ant šakelių mažiau vieni prie kitų prigludę, o ant ūglių tarp spygliukų matoma ir šakelė, ant kurios laikosi spygliukai, bet tuo tarpu kvapiojo kėnio ūgliukai tankesniais spygliukais ir šakelė ant kurios laikosi per juos nematoma. Didingojo kėnio kankorėžiai didesni 15-20 cm ilgio, kai kvapiojo kėnio kiek mažesni - 10-15 cm ilgio.
Dalis botanikų didingojo kėnio (Abies magnifica var. shastensis) porūšį priskiria naturaliai susiformavusiam tarp didingojo ir kvapiojo kėnių hibridui.
Amžius
Savo paplitimo areale didingieji kėniai palyginus vidutiniškai ilgaamžiai medžiai. Vienam žinomam seniausių didingojo kėnio individui buvo nustatyta 518 metų, nors be paremtų šaltinių ir tikėtina kad suskaičiuota pagal medžio rieves(Carder 1995). Kitas vienas seniausių žinomų šios rūšies medžių yra Abies magnifica var. shastensis porūšio ir žinomas kaip CL2-5 pavadinimu, turintis 665 metų. Jis auga KalifornijosKlamato kalnuose(Klamath Mountains). Didingieji kėniai kurie nuo savaiminio paplitimo arealo introdukuojami tolimesniuose Žemės regionuose, dažniausiai gyvena gerokai trumpiau.
Panaudojimas
Jų mediena lengva, minkšta, pakankamai patvari, bet ir neypatingai stipri. Daugiausia naudojama biodegalams, taip pat statybose antraeiliams darbams, popieriaus gamybai, bei jauni medeliai Kalėdų laikmečių puošiami kaip kalėdų eglutės. Medžiai dekoratyvūs, tad dažnai auginami parkuose.
Atradimas, pavadinimas ir sinonimai
Iki atsikraustant iš Europosbaltiesiemskolonistams į Šiaurės Ameriką, aprašomas medis jau buvo žinomas vietiniams indėnams, bet William Lobb buvo pirmasis europietis jį atradęs per ekspediciją Kalifornijoje1849 – 1853 metais. Mokslinio pavadinimo (lotynų kabla) autorius yra Andrew Murray, gyvenęs 1812-1878 metais. Anglų kalboje (Red Fir - raudonasis kėnis) pavadinimą gavo dėl senų medžių žievės spalvos. Žemiau kiti jo sinonimai:
Abies amabilis var. magnifica (A.Murray bis) Lavallée
Abies campylocarpa A.Murray bis
Abies magnifica var. argentea Beissn.
Abies magnifica var. glauca Beissn.
Abies magnifica f. glauca (Beissn.) Rehder
Abies nobilis var. magnifica (A.Murray bis) Kellogg
