Dainius Kreivys
Gimė	1970 m. balandžio 8 d. (54 metai) Jonava
Sutuoktinis (-ė)	Dalia
Vaikai	Daumantas ir Gabrielė Marija
Pareigos	buvęs Lietuvos ūkio ministras, Lietuvos energetikos ministras
Partija	TS-LKD Prezidiumo ir Tarybos narys
Išsilavinimas	KTK, Vilniaus pedagoginis universitetas, Baltijos vadybos institutas (BMI)

Dainius Kreivys (g. 1970 m. balandžio 8 d. Jonavoje) – Verslininkas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys, 2008–2011 m. LR ūkio ministras, nuo 2020 m. – LR energetikos ministras, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

1977–1985 m. mokėsi Jonavos 5-ojoje vidurinėje mokykloje. 1989 m. baigė Kauno politechnikumą, įgijo radioinžinerijos specialybę. 1996 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo istorijos specialybę.

1995–1998 m. dirbo vadovaujantį darbą keliose mažmeninės prekybos bendrovėse. 1996–2003 m. AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ direktorius ir valdybos narys. 1998–2008 m. UAB „Baldenis“ valdybos pirmininkas, bendrasavininkis.^[1][2] 2005–2008 m. UAB „Saldo partneriai“, 2008 m. AB „Silikatas“ valdybos pirmininkas.

2006–2008 m. Baltijos vadybos institute (BMI) studijavo pagal verslo administravimo studijų vadovams (EMBA) programą. 2008 m. BMI parengė magistro darbą „Valiutų krizės ir lito stabilumo perspektyva" (vadovas prof. Mindaugas Dapkus), tačiau darbo negynė (nebuvo tam pasirengęs)^[3]. Sritis – finansų krizės valdymas.^[4][5] 2009 m. BMI apgynė magistro darbą „Nacionalinės valiutos stabilumas valiutų krizių kontekste: Lietuvos atvejis”.

Teigiama, kad šis straipsnis nesubalansuotas. Priežastis nesukonkretinta, bet gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Šį netvarkingai papildytą puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, pataisykite arba, kritiškai įvertinę, grąžinkite ankstesnę versiją.

Nuo 2002 m. TS-LKD narys, nuo 2004 m. TS-LKD Tarybos narys, nuo 2008 m. TS-LKD Prezidiumo narys, nuo 2015 m. TS-LKD rinkimų štabo vadovas.

2008 m. lapkričio 7 d. – 2008 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Nuo 2016 m. Seimo narys.

2020 m. – 2024 m. D. Kreivys buvo XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys. Energetikos ministras 2020-2024. ^[6]

Nuo 2008 m. gruodžio 4 d. LR Prezidento Valdo Adamkaus dekretu paskirtas 15-tosios LR Vyriausybės ūkio ministru^[7], nuo 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos ūkio ministras. D. Kreiviui tapus ministru, Ūkio ministerija pertvarkyta į dvi ministerijas – Ūkio ir Energetikos, perduodant su energetika susijusias sritis naujai sukurtai Energetikos ministerijai.

D. Kreivys LR Ūkio ministerijos viceministrais paskyrė:

• Arnoldą Burkovskį (atsakingu už investicijų ir eksporto skatinimo, bei prekybos klausimus)^[8][9];
• Rimantą Žylių (atsakingu už viešųjų pirkimų politikos ir įmonių veiklos reglamentavimo klausimus) ^[10];
• Mindaugą Petrauską (atsakingu už inovacijų politikos formavimą ir įgyvendinimą, Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos politikos ir priežiūros sritis)^[11].

D. Kreivio vadovavimo metais LR ūkio ministerija pakeitė struktūrą, atleido apie 30-40 žmonių, etatų skaičių sumažino nuo 204 iki 181, o realių darbuotojų dar labiau.^[12] LR Ūkio ministerija prižiūrėjo ir vykdė didelės dalies Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimą.^[13]

Vadovavimo LR ŪM metu LEPA buvo reorganizuota ir padalinta į 2 agentūras Investuok Lietuvoje ir Verslią Lietuvą.^[14]

D. Kreivys buvo viešųjų pirkimų pertvarkos iniciatorius, taip pat prižiūrėjo šios pertvarkos įgyvendinimą. Siekė, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi centralizuotai, apie juos informacija būtų viešai prieinama internete, kad jie taptų skaidresni ir pigesni valstybei.^[15] Pirmieji pertvarkos rezultatai – viešieji pirkimai atpigo trečdaliu.^[16]

D. Kreivys kartu su LR teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi inicijavo verslą kontroliuojančių institucijų pertvarką.^[17] Įgyvendinus reformą, iš 150 verslą kontroliuojančių institucijų turėtų likti 8.^[18]

D. Kreivys EBPO rekomendacijų pagrindu pradėjo valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką VVĮ iškeliant aiškius ir pamatuojamus tikslus, išskaidrintant įmonių veiklą ir depolitizuojant jų valdymą. Vykdant VVĮ pertvarką, 2011 m. į valstybės biudžetą surinkta rekordinė VVĮ išmokėtų dividendų suma – 540 mln. litų.

Kartu su tuometiniu Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, D. Kreivys inicijavo didžiųjų paslaugų centrų – Barclays, Western Union ir kitų – atvedimą į Lietuvą.

2011 m. kovo mėn. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutarė, kad ūkio ministras Dainius Kreivys, skirdamas ES finansinę paramą mokykloms, neįvykdė įstatymuose numatyto reikalavimo – vengti interesų konflikto ir elgtis, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Prezidentei Daliai Grybauskaitei viešai išreiškus nepasitikėjimą ministru, D. Kreivys atsistatydino.^[19]

D. Kreivys buvo XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys, Energetikos ministras 2020-2024^[6]. Jo kadencijos metu pilnai pasirengta sinchronizacijai, atsisakyta rusiškų energetinių išteklių importo, sustiprinta energetikos infrastruktūros objektų sauga, o atsinaujinančios energetikos apimtys išaugo keliskart.  

D. Kreivio kadencijos metu Baltijos šalyse buvo sustabdyta prekyba Baltijos Astravo AE pagaminta elektra.^[20]

Būdamas energetikos ministru, D. Kreivys siekė spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais ir sutarė su Latvijos ir Estijos už energetiką atsakingais ministrais dėl ankstesnės, nei planuota, sinchronizacijos datos. ^[21] 2024 m. spalio 31 d. Vilniuje paleistas 100 dienų iki sinchronizacijos skaičiuojantis laikrodis^[22], rodantis pilną šalies elektros sistemos pasirengimą veikti savarankiškai ir prisijungti prie Europos elektros sistemos.

Vadovaujant D. Kreiviui, įrengta ir pradėta eksploatuoti didžiausia Europoje 200 MW baterijų sistema^[23], kuri užtikrina elektros tiekimo saugumui būtiną rezervą nepertraukiamą elektros energijos perdavimą ir galimybę dirbti izoliuotu režimu. Baterijų sistema įvykus trikdžiams sureaguotų vos per sekundę ir užtikrintų nepertraukiamą elektros energijos tiekimą.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva pirmoji Europoje visiškai atsisakė energetinių išteklių iš Rusijos importo^[24].

D. Kreiviui būnant energetikos ministru, baigta statyti ir paleista veikti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis GIPL^[25], kuri užtikrina dujų tiekimo saugumą Baltijos šalyse, didina regiono energetinį saugumą ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo panaudojimo galimybes.

2021 m. vykstant hibridinei atakai – nelegalių migrantų bangai iš Baltarusijos – valstybės valdomų energetikos įmonių grupei EPSO-G (akcininkė – Energetikos ministerija^[26]) buvo patikėta įrengti daugiau kaip 550 km ilgio ištisinį fizinį barjerą su Baltarusija. Projektas baigtas 2022 m. rugpjūčio mėn. per rekordiškai trumpą laiką neviršijant biudžeto^[27].

Seime priimtas vadinamasis Proveržio paketas^[28] – įstatymų pakeitimai, kurie užtikrino sklandžią ir greitą žaliosios energetikos plėtrą Lietuvoje. Tai sumažino biurokratinius trukdžius ir paskatino saulės ir vėjo elektrinių plėtrą, skatinant bendruomenių ir vystytojų dialogą, įtvirtinta nuostata, kad vystytojai tiesiogiai vietinių bendruomenių reikmėms skirtų dalį už elektros gamybą gautų pajamų.

D. Kreivio kadencijos metu atsinaujinančios energijos plėtra buvo sparčiausia šalies istorijoje^[29]. 2023 metais vietinė elektra sudarė 48 proc. visos suvartotos elektros ir tai buvo didžiausias rodiklis nuo 2010 metų, kai nustojo veikti Ignalinos AE^[30]. Vietinė elektros gamyba pradėjo viršyti importą – per 2024 m. dešimt mėnesių Lietuvoje pagaminta 62 proc. suvartojamos elektros energijos^[30].

Energetikos ministerijai 2021-2024 m. skyrus daugiau kaip 200 mln. eurų paramos investicijoms į nuosavas saulės elektrines^[31], gaminančių vartotojų skaičius šiuo laikotarpiu išaugo keliolika kartų iki daugiau nei 120 tūkstančių^[32]. Palyginimui, 2020 m. jis buvo mažiau nei 10 tūkstančių.

D. Kreivio kadencijos metu padėti pagrindai jūrinio vėjo energetikos vystymui Lietuvoje: parengta įstatyminė bazė, atrinktas pirmojo jūrinio vėjo parko vystytojas^[33], paskelbtas konkursas antrajam parkui^[34]. Abu 1.4 GW bendros galios parkai užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

2024 m. Seimas beveik vienbalsiai patvirtino Energetikos ministerijos rengtą atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS)^[35], kuri padės Lietuvai tapti savarankiškai apsirūpinančia energija valstybe, energetikoje kuriančia reikšmingą pridėtinę vertę ir naujas darbo vietas.

Telkiant Energetikos ministerijai, Lietuva nuolat tiekia pagalbą griaunamam Ukrainos energetikos sektoriui: Lietuvos energetikos bendrovės Ukrainai perduos daugiau nei 50 mln. eurų vertės įrangos^[36].

D. Kreivio vadovavimo Energetikos ministerijai metu priimtas sprendimas išpirkti ir perimti valstybės nuosavybėn vieną svarbiausių suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą „Independence“^[37].

Nuo 1988 m. Jaunosios Lietuvos narys. Dalyvavo visuose mitinguose, protestuose bei eitynėse, akcijose (pavyzdžiui, verčiant sovietinių veikėjų Lietuvoje paminklus (Felikso Dzeržinskio ir Vinco Kapsuko), grąžinant Sovietinės armijos karinius bilietus ir kt.)^[38]. Kurį laiką su Stanislovu Buškevičiumi buvo vienu iš Jaunosios Lietuvos vadovų.^[39]

D. Kreivio giminėje buvo nemažai Lietuvos nepriklausomybės gynėjų ir kovotojų už jos laisvę. Senelis – Viktoras Kreivys, 1918 m. Lietuvos savanoris. Senelio brolis, tėvo dėdė – Augustas Kreivys, Lietuvos savanoris, žuvęs ties Giedraičiais mūšiuose už nepriklausomybę. Mamos dėdė, partizanas Ksaveras Stepšys žuvo 1949 m. laisvės kovų metu.

D. Kreivys vedęs; žmona Dalia Kreivienė, LR užsienio reikalų ministerijos tarnautoja. Sūnus Daumantas. Duktė Gabrielė Marija^[40].

Teigia, kad kalba anglų, prancūzų, rusų kalbomis, šiek tiek vokiečių kalba.^[41]

Naujosios viešosios vadybos instituto konsultantas, paskelbė straipsnių makroekonomikos, politinės ekonomijos temomis.^[42][43]

• Asmeninis Dainiaus Kreivio tinklaraštis Archyvuota kopija 2011-08-19 iš Wayback Machine projekto. (lietuvių k.)