Atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje yra Lietuvos energetikos sritis, kurioje naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai. Jų panaudojimas elektrai ir šiluminei energijai gaminti bei transportui sudaro galimybes mažinti iškastinio kuro (anglies, gamtinių dujų bei naftos produktų) naudojimą, didinti energetinę nepriklausomybę. 2023 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos suvartojime Lietuvoje buvo 32,2% ir siekiama šią dalį iki 2050 metų padidinti iki 55%.^[1] Nors 70% Lietuvoje gaminamos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių,^[2] gerokai mažesnė dalis yra panaudojama kituose sektoriuose, kaip kad transporte.^[3]

Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, ypač biokuro ir hidroenergijos srityje. Pirmosios mažosios hidroelektrinės šalyje pradėtos statyti XX a. pradžioje, siekiant aprūpinti vietos bendruomenes elektros energija. 1935 m. jų buvo 96, bendroji galia siekė 1932,2 kW, per metus pagamindavo apie 0,8 mln. kWh.^[4]

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva pradėjo pertvarkyti savo energetikos sektorių, siekdama sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir integruotis į Europos energetikos rinką. 1992 m. buvo priimta pirmoji Nacionalinė energetikos strategija, kurioje AEI plėtra įvardyta kaip prioritetinė sritis, 1997 m. ratifikuotas Kioto protokolas, įpareigojantis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tai paskatino didesnį dėmesį skirti AEI plėtrai, ypač biomasės ir vėjo energetikai. 2002 m. buvo priimtas Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas, sukūręs teisinį pagrindą AEI projektų plėtrai ir investicijoms, o papildomą postūmi davė Lietuvos tapimas Europos Sąjungos nare 2004 m., nes šalis įsipareigojo pasiekti ES nustatytus AEI naudojimo tikslus. Tam 2008 m. buvo patvirtinta Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija, numatanti AEI dalies didinimą bendrame energijos balanse, o 2010 m. priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, nustatęs konkrečius AEI naudojimo tikslus ir skatinimo priemones.

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.

Pagrindinis įstatymo uždavinys – užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 % ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.

Įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose 2020 metais:

• atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 %;
• elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 %;
• centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 %, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 %.

Pagrindinis straipsnis – Biomasė Lietuvoje.

Lietuvoje biomasė (biokuras) sudaro didžiausią dalį visos atsinaujinančių išteklių energetikos. Daugiausia naudojamos malkos, kurui skirta mediena ir žemės ūkio atliekos. 2022 m. elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti jos buvo sunaudota 51,8 proc. Energijos gamintojai iš biokuro pagamino 17,1 proc. visos elektrinėse gaminamos elektros energijos.^[3]

Pagrindinis straipsnis – Biodegalai Lietuvoje.

Lietuvoje yra naudojamos dvi biodegalų rūšys – biodyzelinas ir bioetanolis. 2022 m. transporto sektoriuje buvo sunaudota 113,2 tūkst. tonų biodyzelino ir 30,5 tūkst. tonų bioetanolio.^[3]

2022 m. elektros energijos gamyba, panaudojant biodujas, sudarė 158,7 mln. kWh.^[3]

Pagrindinis straipsnis – Hidroenergija Lietuvoje.

Vandens jėgainės 2022 m. Lietuvoje pagamino 464,4 mln. kWh elektros energijos arba 2,2% visos iš atsinaujinančių išteklių gaunamos energijos kiekio.^[3] Pagrindinės vandens jėgainės yra:

• Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
• Kauno hidroelektrinė

Pagrindinis straipsnis – Geoterminė energija Lietuvoje.

Lietuvoje aukštu geoterminiu ištekliu potencialu pasižymi jos vakarinė dalis ir akvatorija prie Baltijos jūros. Čia fiksuojamas anomaliai aukštas (apie 100 mW/m²) šilumos srautas, palyginti su vidurkiu – 45 mW/m². Šio šalies regiono gelmėse slypinti geoterminė energija pasiskirsto keturiuose gręžiniais pasiekiamuose ruožuose.

• Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė, pirmoji geoterminė jėgainė Baltijos jūros regione.

Pagrindinis straipsnis – Saulės energetika Lietuvoje.

Lietuvoje veikiančios saulės elektrinės 2023 m. pagamino 0,63 TWh elektros. Šis sritis yra sparčiai plėtojama, daugėja įrengiamų saulės energijos parkų bei individualių gaminančių vartotojų.^[5]

Pagrindinis straipsnis – Vėjo energetika Lietuvoje.

2022 m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis pagamino 1,5 TWh elektros energijos ir tai sudarė kiek daugiau nei trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba 11,3 proc. šalyje suvartotos elektros energijos.^[3]

Šis straipsnis apie ekonomiką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.