Birželio 23 yra 174-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 175-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 191 diena.

• Tarptautinė olimpinė diena;
• Lietuva – Birželio sukilimo diena.

Agripina – Arvyda – Arvydas – Arvydė – Arvys – Ligita – Ligitas – Vaida – Vaidas – Vaidauga – Vaidaugas – Vaidenė – Vaidenis – Vanda – Vandalinas – Vandalius – Zenonas – Žydrius

• 1941 – hitlerininkai sušaudė ir sudegino 35 Ablingos bei 7 gretimo Žvaginių kaimo gyventojus.
• 1941 m. birželio 23 d. rytą per Kauno radiją sukilėlių vadas Leonas Prapuolenis paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir Lietuvos laikinosios Vyriausybės sudarymą
• 1941 m. birželio sukilimas
• 1941 – dėl neaiškių priežasčių Ukmergėje sudužo 29-ojo TŠK aviacijos naikintuvas „Gloster Gladiator“, pilotas leitenantas Aleksandras Morkus žuvo. Incidentas nebuvo tiriamas.

• 1654 m. – Grigalius Antanas Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas (m. 1709 m.).
• 1863 m. – Leonas Ereminas, lietuvių vargonininkas, chorvedys, kompozitorius.^[1] (m. 1927 m.).
• 1864 m. – Jonas Luobikis, knygnešys, daraktorius, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1941 m.).
• 1884 m. – Algirdas Chominskis, Lietuvos lenkų kalbininkas, filosofijos daktaras (m. 1943 m.).
• 1886 m. – Kazys Oželis, pulkininkas leitenantas, gydytojas, patologas, medicinos moslų daktaras, profesorius (m. 1960 m.).
• 1887 m. – Jonas Dilys, Lietuvos pedagogas, muziejininkas, evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius (m. 1973 m.).
• 1906 m. – Antanas Vaičiulaitis, Lietuvos diplomatas, rašytojas, vertėjas (m. 1992 m.).
• 1912 m. – Jonas Narkus, vargonininkas ir chorvedys (m. 1991 m.).
• 1921 m. – Nina Mitropolskaja, Lietuvos rusų literatūros ir tautosakos tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė (m. 1993 m.).
• 1924 m. – Algirdas Landsbergis, Lietuvos dramaturgas, prozininkas, žurnalistas (m. 2004 m.).
• 1930 m. – Bronius Blažys, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, technikos mokslų kandidatas (m. 1990 m.).
• 1934 m. – Liuda Grybauskienė, Lietuvos pianistė, pedagogė (m. 1988 m.).
• 1935 m. – Aida Ona Lėckienė, Lietuvos architektė.
• 1937 m. – Jonas Algirdas Kugelevičius, Lietuvos matematikas, energetikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1939 m. – Algimantas Jonas Jakimavičius, Lietuvos entomologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1940 m.:
  • Alfredas Algirdas Jonušas, lietuvių juvelyras, tautodailininkas, kraštotyrininkas.
  • Antanina Medviedevienė, pedagogė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1949 m. – Irena Černiauskienė, poetė, visuomenės veikėja, Semeliškių vidurinės mokyklos direktorė (iki 2004 m.) (m. 2004 m.).
• 1954 m. – Rimantas Gramas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Zigmas Klimavičius, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Arvydas Kukanauza, pedagogas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Rasas Gofmanas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Svetlana Babujeva, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Judita Stankutė, pedagogė, koncertmeisterė, Lietuvos ir Plungės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1973 m. – Jūratė Griciūtė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1985 m. – Meirūnas Stankevičius, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje.
• 1989 m. – Tautvydas Kižys, Lietuvos futbolininkas. Universalus žaidėjas, galintis žaisti saugų ir puolimo grandyse.

• 1933 m. – Vladimiras Zubovas, Platono Zubovo, po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo gavusio valdyti Šiaulių ekonomiją, tiesioginis palikuonis, dvarininkas ir revoliucionierius, ūkininkas, agronomas, lietuviškos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (g. 1862 m.).
• 1934 m. – Jurgis Arnašius, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, poetas, politinis ir visuomenės veikėjas.^[2] (g. 1872 m.).
• 1941 m.:
  • Jurgis Baranauskas, Lietuvos knygnešys (g. 1859 m.).
  • Jurgis Kovas, Lietuvos karininkas, karo lakūnas (g. 1903 m.).
• 1968 m. – Augustinas Frenzelis, Lietuvos ir Kanados socialdemokratų veikėjas (g. 1898 m.).
• 1996 m. – Norbertas Vėlius, lietuvių etnografas ir religijotyrininkas, dirbo VDU (g. 1938 m.).
• 1997 m.:
  • Genadijus Konopliovas, rusų kilmės Lietuvos bankininkas, AB „Tauro“ bankas vadovas, tarybos pirmininkas ir prezidentas, Lietuvos TSR veikėjas.
  • Leonas Zmirskas, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1920 m.).
• 2005 m. – Algirdas Mykolas Dobrovolskis, kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas, viena žymiausių Kėdainių rajono asmenybių (g. 1918 m.).
• 2023 m. – Aloyzas Ramunis Budriūnas, Lietuvos botanikas (g. 1938 m.).^[3]

• 1262 – lietuvių pergale pasibaigė Jazduvo apgultis;
• 1812 – Napoleonas Bonapartas pradėjo kampaniją prieš Rusiją, kuri baigėsi nesėkmingai;
• 1894 – įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas;
• 1948 – naktį į birželio 24 d. Sovietų Sąjunga pradėjo Berlyno blokadą;
• 1974 – Juros kantonas tapo savarankišku Šveicarijos konfederacijos kantonu.

• 1534 m. – Oda Nobunaga, svarbus Sengoku laikotarpio Japonijos istorijoje daimis. Jis buvo antrasis Oda Nobuhide, šugo (karinio valdytojo), turėjusio žemių Ovario provincijoje, sūnus^[4][5]. Nobunaga per nuolatinius karus nugalėjo trečdalį Japonijos daimių iki mirties 1582 m. Jo įpėdinis Tojotomi Hidejoši, Odos ištikimas rėmėjas, tapo pirmuoju žmogumi užkariavusiu Japoniją ir ją valdžiusiu nuo Ōnin karo laikų (m. 1582 m.).
• 1596 m. – Johan Banér, danų kilmės Švedijos feldmaršalas Trisdešimties metų kare (m. 1641 m.).
• 1750 m. – Déodat Gratet de Dolomieu, prancūzų geologas^[6] (m. 1801 m.).
• 1824 m. – Carl Reinecke, vokiečių muzikantas ir kompozitorius^[7] (m. 1910 m.).
• 1846 m. – Gaston Maspero, prancūzų egiptologas, Egipto senienų tarnybos vadovas (m. 1916 m.).
• 1889 m. – Anna Akhmatova, rusų poetė^[8] (m. 1966 m.).
• 1907 m. – James Edward Meade, 1977 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[9] (m. 1995 m.).
• 1909 m. – David Lewis, kanadiečių teisininkas ir politikas^[10] (m. 1981 m.).
• 1912 m. – Alan Mathison Turing, žymus britų matematikas, logikas, kriptografas ir karo didvyris, laikomas informatikos mokslo tėvu (m. 1954 m.).
• 1919 m. – Mohamed Boudiaf, Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1992 m. sausio 11 d. iki mirties^[11] (m. 1992 m.).
• 1923 m. – Žermena Heinė-Vagnerė, latvių dainininkė (sopranas) (m. 2017 m.).
• 1925 m. – Oliver Smithies, 2007 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[12].
• 1927 m. – Bob Fosse, amerikiečių teatro režisierius ir choreografas^[13] (m. 1987 m.).
• 1936 m. – Kostas Simitis, teisėtyrininkas (civilistas), profesorius, publicistas, Graikijos politinis veikėjas.
• 1937 m. – Martis Ahtisaris, diplomatas, Suomijos ir tarptautinis politikas, Suomijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas (m. 2023 m.).
• 1940 m. – Joachim Wenzel, vokiečių teisininkas, teisėjas, Vokietijos AT (Bundesgerichtshof) vicepirmininkas (m. 2009 m.).
• 1943 m.:
  • Janis Krastinis, latvių architektas, architektūros teoretikas.
  • Džeimsas Levainas, JAV dirigentas, pianistas (m. 2021 m.).
• 1963 m. – Astrid Carolina Herrera, Venesuelos aktorė, modelis.
• 1965 m. – Paul Arthurs, britų muzikantas (Oasis)^[14].
• 1972 m. – Zinédine Zidane, prancūzų futbolininkas, Prancūzijos rinktinės saugas. 2006 metų balandžio 25 dieną paskelbė apie profesionalo karjeros baigimą po 2006 m. pasaulio futbolo čempionato. Vedęs, turi 4 vaikus.
• 1973 m. – Marija Naumova, rusų kilmės Latvijos dainininkė. Didžiausias Naumovos pasiekimas yra pergalė 2002 m. Eurovizijos dainų konkurse su daina I Wanna.
• 1975 m. – Kevin Dyson, amerikiečių futbolininkas^[15].
• 1976 m.:
  • Brandon Stokley, amerikiečių futbolininkas^[16].
  • LaDainian Tomlinson, amerikiečių futbolininkas^[17].
  • Patrikas Viera, prancūzų futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Manchester City klubo saugas.
• 1977 m. – Jason Thomas Mraz, JAV dainininkas, pradėjęs savo karjerą 1999 m.
• 1978 m. – Memphis Bleek, yra JAV repo stiliaus atlikėjas.
• 1980 m.:
  • Deividas Andersenas, Australijos krepšininkas rungtyniaujantis Toronto „Raptors“ komandoje.
  • Ramnaresh Sarwan, indų kriketo žaidėjas.
• 1981 m. – Antony Costa, britų dainininkas, buvęs grupės Blue narys^[18].
• 1983 m. – Kelly Clark, profesionali snieglentininkė iš JAV. Pirmą kartą ant snieglentės ji užlipo būdama 8 metų, o nuo 1999 m. sportuoja profesionaliai. Ji du kartus dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse. 2006 m. Turine Half-pipe rungtyje ji laimėjo auksą, o 2010 m. Vankuveryje – bronzą.
• 1984 m. – Aimée Ann Duffy, Velso pop-soul muzikos dainininkė bei dainų kūrėja.

• 79 m. – Imperatorius Cezaris Vespasianas Augustas, buvo Romos imperatorius nuo 69 iki 79 m. Jis buvo trumpos, bet įtakingos Flavijų dinastijos įkūrėjas (g. 9 m.).
• 1262 m. – Zemovitas I Mazovietis, Mazovijos kunigaikštis, žuvo Jazduvo mūšyje su Lietuvos kariuomene.
• 1959 m. – Borisas Vianas, prancūzų rašytojas, vertėjas, dainų autorius ir atlikėjas, džiazo muzikantas ir kritikas, originalių vakarėlių organizatorius, aktorius. Kūrinius publikavo ir Vernon Sullivan slapyvardžiu (g. 1920 m.).
• 1972 m. – Hansas Dženis, mokslininkas, gydytojas, filosofas, dailininkas, pianistas. Labiausiai žinomas kaip garso bangų vizualios raiškos tyrinėtojas, šiai sričiai suteikęs kimatikos pavadinimą (g. 1904 m.).
• 1980 m.:
  • Clyfford Still, amerikiečių dailininkas (g. 1904 m.).
  • John Laurie, britų aktorius (g. 1897 m.).
• 2022 m. – Jurijus Šatunovas, Rusijos dainininkas, dainų autorius (g. 1973 m.).^[19]