Bernardinų vartai
|
Juozapo Hiliario Glovackio Vilniaus šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių litografija, kurioje matyti Bernardinų vartai, pavaizduoti dešinėje litografijos pusėje (1821 m. Lietuvos nacionalinis muziejus)
|
Vieta
|
Vilnius
|
Naudotas
|
po 1503 m. iki 1869 m.
|
Bernardinų vartai buvo sudėtinė Vilniaus gynybinės sienos dalis. Bernardinų vartai stovėjo netoli Bernardinų bažnyčios, ties tiltu į Užupį. Bernardinų vartai nebuvo patys pirmieji pastatyti iš vartų. Jų pavadinimas kilo nuo minėtos bažnyčios ir gatvės, ėjusios iki Užupio tilto.[1][2]
Vartų istorija
Bernardinų vartai stovėjo prie pat tilto per Vilnią, į pietus nuo Bernardinų bažnyčios. Vartų mūro tvora buvo atsirėmusi į Kristaus laiptų koplyčią. Jie turėjo nestiprų bokštą. Vartai skyrė nuo gatvės Bernardinų vienuolyno pastatų ansamblį.[1][3]
.
XVII a. Bernardinų vartai buvo perstatyti baroko stiliumi ir ėmė atlikti paradinę, o ne gynybinę funkciją. Jie buvo išpuošti piliastrais, piramidės formos obeliskais. Sienoje abipus vartų buvo įrengtos gilios nišos.[1]
Bernardinų vartai nugriauti 1869 metais, tiesiant dabartinę Maironio gatvę. Yra išlikę tik mažieji varteliai, kurie užmūryti ir nenaudojami.[3]
Bernardinų vartus litografijose yra pavaizdavę keli dailininkai: Kazimieras Bachmatavičius (1837 m.), Juozapas Hiliaras Glovackis (1820 m.). Taip pat jie nutapyti ir J.K.Vilčinskio „Vilniaus albumo“ litografijoje.[1]
Šiuo metu vietoje, kurioje stovėjo Bernardinų vartai, yra Adomo Mickevičiaus skveras su Adomo Mickevičiaus paminklu.[1]
Nuorodos
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- ↑ A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
- ↑ 3,0 3,1 Rūta Janonienė. Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje. Vilnius: Aidai, 2010. ISBN 978-9955-656-80-7.