Paminklas pastatytas ant bazalto plytelėmis grįstos aikštelės. Link jos veda trys takeliai ir bazaltiniai laipteliai. Paminklo kompoziciją sudaro monumentali apvali skulptūra ant neaukšto (0,57 m) stačiakampio postamento su užrašu lietuvių kalba „Adomas Mickevičius“.[3] A. Mickevičiaus figūra (4,5 m aukščio)[3] susimąsčiusi žvelgia į miestą, atsirėmusi į perskeltą į dvi dalis ir kiek pasislinkusią koloną. Dvi kolonos dalys simbolizuoja poeto gyvenimą tėvynėje ir svetur, bei kartu jo priklausymą dviem – lietuvių ir lenkų – kultūroms.[3]
Skulptorius G. Jokūbonis poetą nusprendė pavaizduoti užmerktomis akimis, parimusį ant perskeltos kolonos, visą dėmesį stengtasi sutelkti „į tarsi norintį prabilti poeto veidą“. Taip pat skulptūroje bandyta atspindėti A. Mickevičiaus asmens savybes, įkūnyti įkvėpimo akimirką jį apėmusią ramią didybę. Teigiama, kad veido bruožus kontrastingai išryškino nupoliruotas akmens paviršius, sudarytas minkštumo įspūdis.[1]
1996 m. prie paminklo pridėta nepabaigta Henriko Kunos (Henryk Kuna) plokštė. Tenai taip pat yra 6 plytos (iš 12 planuotų). Jos rodo scenas iš „Vėlinės“: „Pas Senatorių“, „Pikto pono šmėkla“, „Konrado ciklas“, „Kapinėse“, „Konrado susitikimas su kun. Petru“, „Kelias į tremtį“.[1] Plytos su paminklu sudaro vieną kompoziciją.
