Józef Hilary Głowacki

Juozapas Hiliaras Glovackis
lenk. Józef Hilary Głowacki
Juozapas Hiliaras Glovackis. Autoportretas. Paveikslas saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje
Gimė 1789 m. sausio 14 d.
Minskas Abiejų Tautų Respublika
Mirė 1858 m. gruodžio 21 d. (69 metai)
Varšuva, Lenkijos Karalystė
Tėvas Antonas Glovackis
Veikla lenkų ir gudų dailininkas, scenografas
Alma mater Vilniaus universitetas

Juozapas Hiliaras Glovackis (lenk. Józef Hilary Głowacki, 1789 m. sausio 14 d. Minskas – 1858 m. gruodžio 21 d. Varšuva) – lenkų ir gudų dailininkas, scenografas.

Biografija

Juozapas Hiliaras Glovackis gimė 1789 m. sausio 14 d. teatro dekoratoriaus Antonijaus Glovackio (1750–1811) šeimoje. Pirmąsias dailės pamokas 1806 m. Juozapas gavo iš tėvo. Jau 1807 m. Juozapas Glovackis sukūrė savo pirmąsias dekoracijas Minsko teatrui. Nuo 1808 m. pradėjo dailės mokytis Vilniuje pas Joną Rustemą ir Džozefą Saundersą.[1] Mokslų metu dekoravo ir gražino Vilniaus teatrą.[1][2]

Baigęs Vilniaus universitetą ir įgijęs 1811 m. menų kandidato laipsnį[3] Juozapas Hilaris Glovackis ėmė universitete dėstyti. 1818 m. jis dekoravo kai kurias Vilniaus universiteto sales. 1821–1825 m. Glovackis dirbo universiteto litografijos dirbtuvėse, buvo šių dirbtuvių vedėjas.[1] 1826 m. Juozapas Glovackis persikėlė gyventi į Varšuvą. Pagal Liudviko Mykolo Paco užsakymą sukūrė jo rūmams Varšuvoje paveikslų. Glovackis taip pat užsiėmė teatro scenografija. Nutapė portretų, paveikslų istorine tematika.

Juozapo Hiliario Glovackio paveikslai saugomi Varšuvos nacionaliniame muziejuje.

Kūryba

Juozapo Hiliario Glovackio Vilniaus šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių litografija, 1821 m. Lietuvos nacionalinis muziejus

Juozapas Glovackis yra sukūręs scenografijas Džoakino Rosinio „Italė Alžyre“, Stanislovo Moniuškos „Halka“, Gaetano Donizečio operoms.[4]

Glovackis yra nutapęs litografinius Vilniaus vaizdus. Juos išspausdino 1820 metais. Jo žinoma litografija – šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios ansamblis. Taip pat yra nutapęs Botanikos sodo šiltadaržius, projektuotus architekto M.Kado.[5]

1817 m. dekoravo Vilniaus universiteto Kolonų salės skliautus.[1]

J.Glovackis sukurė šv. Petro ir šv. Pauliaus atvaizdus Vilniaus katedroje, paveikslą „Švč. Trejybė“, taip pat litografijas „Prof. Lauryno Gucevičiaus portretas“, (1823 m.) ir „M. Koperniko portretas“ (1826 m.) [6]

Galerija

  • Juozapo Hiliario Glovackio sukurta Varšuvos teatro dekoracija. Varšuvos nacionalinis muziejus
    Juozapo Hiliario Glovackio sukurta Varšuvos teatro dekoracija. Varšuvos nacionalinis muziejus
  • Juozapas Hiliaras Glovackis. Lenkų kompozitoriaus Juozapo Damsės portretas, 1840 m.
    Juozapas Hiliaras Glovackis. Lenkų kompozitoriaus Juozapo Damsės portretas, 1840 m.
  • Juozapas Hiliaras Glovackis. Lenkų kompozitoriaus, operos tenoro Liudviko Adomo Dmuševskio portretas, apie 1835 m.
    Juozapas Hiliaras Glovackis. Lenkų kompozitoriaus, operos tenoro Liudviko Adomo Dmuševskio portretas, apie 1835 m.

Išnašos

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
  2. ↑ Juozapo Hiliaro biografija, skelbiama svetainėje muziejai.lt. [1]
  3. ↑ Juozapo Hiliaro biografija, skelbiama Personalijų žodyne. [2]
  4. ↑ Juozapo Hiliaro Glovackio biografijos bruožai skelbiami Vilniaus dailės akademijos interneto svetainėje. [3]
  5. ↑ Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
  6. ↑ Juozapo Hiliaro biografija, skelbiama Personalijų žodyne. [4]

Literatūra

  • M. Rulikowski: Józef Hilary Głowacki, Polski Słownik Biograficzny, t. VIII, s. 123.