Bebro upės pelkynai (lenk. Bagna Biebrzańskie) – pelkynai esantys Bebro upės žemumoje, Bebro upės slėnyje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Pelkės išsitęsusios beveik 100 km ilgyje. Pelkynai yra vieni iš didžiausių laukinių gyvūnų prieglaudų Europoje. Šiose vietovėse gyvena apie 250 paukščių rūšių ir daugiau nei 80% visų Lenkijoje gyvenančių paukščių rūšių. Nuo ankstyvo pavasario pelkynai pritraukia ornitologus iš viso pasaulio. Didžioji dalis pelkynų priklauso Bebro nacionaliniam parkui, kuris įtrauktas į Ramsaro konvencijos saugomus gamtos objektus.

Šios vietovės susidarymui didelės įtakos turėjo paskutinis Baltijos apledėjimas, kurio metu šiose vietovėse susidarė didelis ežeras. Ežero dugne susidarė didžiuliai durpynų klodai, kurie dabar ir sudaro pelkynus. Bebro pelkynai suskirstyti į keturias dalis:

• Nusausintos pelkės, šios pelkės nepatenka į nacionalinį parką;
• Žemupis, kuris yra labiausiai išlaikęs gamtos savitumą. Žemupio plotis apie 12-15 km, daugelyje vietų upė sudaro meandras;
• Vidurupis, šiose vietovėse vandens lygis yra mažas, vietomis susidariusios smėlio kopos;
• Aukštupis, kurio plotis yra apie 3-5 km ir kuriam būdingas moreninių kalvų paviršius.

Pelkynuose yra 43 pelkinių augalų rūšys. Pelkynuose dominuoja viksviniai augalai. Pelkynuose auga šios medžių ir augalų rūšys: liekninis beržas, laplandinis karklas, pataisas varinčius, vaistinis pataisas, atgiris, smiltyninis gvazdikas, skėtinė marenikė, mėlynasis palemonas, apskritalapė saulašarė, ilgalapė saulašarė, karališkoji glindė, siauralapis gencijonas, daugiametis patvenis, sibirinis vilkdalgis, plačialapė klumpaitė, raudonoji gegūnė, kalninė arnika, paprastasis sinavadas, miškinė lelija, raudonasis garbenis, dvilapė blandis, tamsialapis skiautalūpis, plačialapis skiautalūpis, mažoji spanguolė, pelkinė uolaskėlė, lieknasis švylys, griovinė našlaitė ir daugiametė blizgė.

Pelkynuose gyvena daugiausiai Lenkijos paukščių rūšių. Tai viena iš daugiausiai perinčių paukščių pritraukiančių vietų Centrinėje Europoje. Pelkynuose peri ir sparčiai šiose vietovėse nykstančios taiginės ir tundrinės paukščių rūšys. Taip pat tai yra viena iš svarbiausių sėjikinių paukščių rūšių perėjimo vietų.

Pelkynuose gyvena šios retos paukščių rūšys: gaidukas, tilvikiniai, stulgys, oželis nykštukas, didžioji kuolinga, juodkrūtis bėgikas, pilkoji gervė, mažasis kiras, žuvėdriniai, baltasparnė žuvėdra, baltaskruostė žuvėdra, didysis apuokas, mažasis erelis rėksnys, meldinė nendrinukė, tetervinas ir balinė pelėda.

Pelkynų apylinkėse gyvena šie žinduoliai: briedis, taurusis elnias, stirna, šernas, pilkasis kiškis, upinis bebras, pilkasis vilkas, lapė, usūrinis šuo, barsukas, juodasis šeškas, miškinė kiaunė, ūdra, šermuonėlis ir žebenkštis.

Pelkynuose gyvena 17 mažųjų žinduolių rūšių iš kurių rečiausios: lazdyninė miegapėlė, kirstukas nykštukas, pelė mažylė, pelkinis pelėnas ir beržinė sicista.

Taip pat veisiasi 36 žuvų rūšys iš kurių rečiausios: europinė lydeka, paprastasis šamas, ungurys, europinis šapalas ir paprastasis ūsorius.

• Bagna Biebrzańskie – mapa przyrodnicza, wyd. Północnopodlaskie Towarzystwo Ochrony Ptaków w Białowieży, Białystok 1992 m.;
• A. Drycz, J. Okulewicz, J. Witkowski, J. Jesionowski, P. Nawrocki, A. Winiecki – Ptaki torfowisk niskich Kotliny Biebrzańskiej; Opracowanie faunistyczne. Acta Ornithologica Vol. 20 (1984 m.) Nr 1.;
• A. Pałczyński – Bagna Biebrzańskie Warszawa 1988 m.;
• E. Pugacewicz – materiały własne PTOP.