Bastonė (pranc. Bastogne, ol. Bastenaken) – Belgijos miestas, viena iš Liuksemburgo provincijos komunų.
Gyventojų skaičius – 15 580 (pagal 2016 m. sausio 1 d. duomenis.).[1]
Miestas įsikūręs netoli sienos su Liuksemburgu, Ardėnų kalnuose, 510 m aukštyje. Senovėje vietovė buvo apgyvendinta galų genčiai priklaususių treverų. Bastonė pirmą kartą paminėta 634 m. Bastonės teritorija priklausė kelioms benediktinų abatijoms. XIII amžiuje Henrikas VII Bastonėje pradėjo kaldinti monetas, o 1332 m. Jonas Liuksemburgietis suteikė įstatus. 1451 m. Liuksemburgo grafystės žemės buvo prijungtos prie Burgundijos kunigaikštystės, o nuo 1516 m., kai Karolis V buvo paskelbtas Ispanijos karaliumi, tapo Ispanijos karalystės dalimi. 1602 m. Bastonė iškentė olandų apgultį, o 1688 m., prasidėjus Augsburgo lygos karui, buvo užgrobta prancūzų.
Susiformavus valstybei, Belgijos ekonomika rėmėsi miško pramone, stambiųjų raguočių veisimu ir mugėmis. Pirmojo pasaulinio karo metu Bastonė buvo užgrobta Vokietijos kariuomenės. 1944 m. gruodį – 1945 m. sausį vyko Bastonės apgultis, kurios metu sąjungininkų kariai išlaisvino miestą.
Šiandieninė Bastonė – nedidelis miestelis, žinomas klasikinėmis dviračių lenktynėmis „Lježas-Bastonė-Lježas“.
Šaltiniai
