PROFILPELAJAR.COM

Kitos reikšmės – Freda.

Aukštoji Freda

Vietovė prijungta prie miesto XX a.

Aukštoji Freda

54°52′19″š. pl. 23°54′50″r. ilg. / 54.872°š. pl. 23.914°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kauno miesto savivaldybė

Seniūnija

Aleksoto seniūnija

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Aukštóji Fredà
Kilmininkas:	Aukštõsios Frèdos
Naudininkas:	Áukštajai Frèdai
Galininkas:	Áukštąją Frèdą
Įnagininkas:	Aukštą́ja Fredà
Vietininkas:	Aukštõjoje Frèdoje

Istoriniai pavadinimai

lenk. Freda górna

Aukštoji Freda – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, į rytus nuo Aleksoto, aukštutinėje terasoje.^[2] Pagrindinė gatvė – Europos prospektas. Aukštojoje Fredoje yra Kauno botanikos sodas (įkurtas 1923 m.) su prieškariu statytų namų kvartalu, Aukštosios Fredos dvaro sodybos ir parko ansamblis, Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (pastatyta 1891 m.), senosios Fredos kapinės, Kauno aviacijos gamykla „Helisota“, jos aerodromas ir rusų kariškių pastatyti daugiaaukščiai, Aleksoto stiklo fabrikas, naujų pastatų Fredos miestelis. Visa Freda įeina į Kauno tvirtovės centrinio įtvirtinimo zoną, čia išlikę to meto komendantūros pastatai, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.

Istorija

Aukštosios Fredos dvaro centriniai rūmai

Iki XVII a. 2-osios pusės vietovė priklausė LDK kancleriui K. Z. Pacui, kuris vėliau ją padovanojo italų architektui L. Fredui. Vėliau ji atiteko Godlevskiams, kurie čia XVIII a. pabaigoje pastatė Fredos dvaro rūmus ir užveisė parką. Po ATR padalijimo 1795 m. Fredos žemės atiteko Prūsijos karalystės žinion. 1880 m. įsteigtos senosios Fredos kapinės. XIX a. pabaigoje Freda minima kaip dvaras, kaimas ir palivarkas Marijampolės apskrities Fredos valsčiuje.^[3]

1888 m. carinė valdžia Kauno tvirtovės reikmėms įsigijo visą Aukštąją ir dalį Žemosios Fredos, bajorui S. Govronskiui kompensuojant pinigais. 1891 m. artilerijos kieme pastatyta Kauno šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė. 1919 m. gegužę buvo įsteigtos Karo aviacijos dirbtuvės smulkiems lėktuvų ir jų variklių remontams atlikti, vėliau čia pradėti gaminti lietuviškos konstrukcijos lėktuvai. 1923 m. įkurtas Kauno botanikos sodas.

1919 m. dėl nepriklausomybės kovų Lietuvoje pradėjo veikti ypatingieji valstybės apsaugos įstatymai, leidę karo komendantams asmenis, įtariamus valstybei pavojinga veikla, sulaikyti ar laikyti namų arešte. 1920 m. pabaigoje buvo sulaikyti ir į Aukštosios Fredos belaisvių internavimo punktą išgabenti įtartini asmenys. Vyriausybės sprendimu šis punktas buvo paverstas koncentracijos stovykla. 1921 m. pradžioje šioje koncentracijos stovykloje daugiausia laikyti lenkų karo belaisviai, Lietuvos komunistai, internuoti Rusijos piliečiai ir įvairūs įtartini asmenys. 1922 m. balandžio mėnesį, sumažėjus karo belaisvių, stovykloje liko kalėti 154 asmenys. Stovykloje daugiausiai kalėjo komunistai ir mažo masto nusikaltėliai. 1922 m. gruodžio mėnesį koncentracijos stovykla buvo perkelta į V Kauno fortą.^[4]

1925–1935 m. dvare veikė Fredos aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla, kurią baigė 199 mokiniai, 74 iš jų įgijo sodininkystės techniko kvalifikaciją.

1951 m. įkurta biblioteka. Apie 1970 m. Aukštojoje Fredoje įsteigta Kauno aviacijos gamykla (dabartinė „Helisota“), kuri buvo viena iš nedaugelio TSRS gamyklų, remontuojančių sraigtasparnius.

2003 m. pradėtas statyti naujų daugiabučių „Fredos miestelis“ (architektai Algimantas Kančas, Lina Kazakevičiūtė, Laimis Savickas, Marijus Preisas).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1878 m.	Fredos valsčiaus centras	Marijampolės apskritis
1983 m.	Požėlos rajonas	Kauno miestas
2000–	Aleksoto seniūnija	Kauno miesto savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 1923 m.

1923 m.^sur.^[5]

285

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.87 ir 23.91“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-11.
↑ Freda dolna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 406 psl. (lenk.)
↑ https://aina.lt/koncentracijos-stovyklos-lietuvoje/
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

Nuorodos

Aukštoji Freda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 121 psl.
Freda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 554
Freda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 548 psl.
Freda. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 289 psl.
Iš Fredos istorijos Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Fredos dvaras ir apylinkės: istorija ir nuotraukos