Tai vienas iš pagrindinių šiuolaikinių kompiuterių komponentų, glaudžiai susijęs su centriniu procesoriumi ir naudojamas kompiuteriuose nuo 1940 m.
Atminties įrenginių skirstymas
Atminties įrenginių skirstymų gali būti įvairių. Tačiau labiausiai paplitęs atminties įrenginių skirstymas yra pagal centrinio procesoriaus ir atminties įrenginio bendravimo būdą.
Vidiniai atminties įrenginiai yra tiesiogiai pasiekiami duomenų apdorojimo modulio ir juose esančių procesorių. Procesoriai nenutrūkstamai skaito ir vykdo instrukcijas, esančias šiuose įrenginiuose.
Svarbiausias iš visų vidinės atminties įrenginių – pagrindinė atmintis, dar vadinama operatyviąja atmintimi (RAM). Šiame įrenginyje saugomus duomenis procesorius pasiekia greitai, tačiau talpa nėra didelė lyginant su išorinių atminties įrenginių talpomis. Tai neišliekamoji atmintis, todėl nėra skirta pastoviam informacijos saugojimui, nes išjungus maitinimą duomenys prarandami.
Be pagrindinės atminties prie vidinės atminties įrenginių yra priskiriami šiuolaikinių kompiuterių duomenų apdorojimo moduliuose montuojami neišliekančiosios atminties įrenginiai: registrai bei spartinančioji atmintintinė.
Pagrindinė atmintis su duomenų apdorojimo moduliu yra jungiami atminties magistrale.
Prie vidinės atminties įrenginių taip pat priskiriama pastovioji atmintis (ROM), kuri yra išliekamoji, t. y. išjungus maitinimą duomenys išlieka.
pastovioji atmintis – atminties įrenginys, iš kurio duomenys normaliomis sąlygomis gali būti tik skaitomi.[7] Tokiems įrenginiams galima priskirti, pvz., CD-ROM, CD-R.
lėto įrašymo, greito skaitymo atminties įrenginiai. pvz., CD-RW.