Pagrindinė atmintis arba operatyvioji atmintis – kompiuterio atmintis, į kurios kiekvieną adresą gali tiesiogiai kreiptis procesorius.[1] Naudojama saugoti naudojamiems kompiuterių programų ir įvairių formų duomenims. Įprastai pagrindinė atmintis – neišliekamoji atmintis, kurios turinys visada išvalomas, kai nutraukiama elektros srovė.
Pagrindinė atmintis yra antrojoje vietoje kompiuterio atminties hierarchijoje po procesoriaus vidinės atminties (registrai, spartinančioji atmintinė).[2]
Be pagrindinės atminties, kompiuteris taip pat turi atskiras atmintis darbui su išoriniais įtaisais, pvz., vaizdo atmintis ir vaizdo plokštė.
Tipai
Šaltiniai