Asava

Apie kaimą Kalvarijos savivaldybėje žr. Asava (Kalvarija).
Asava
Асава
Asava
Asava
54°04′44″š. pl. 25°13′01″r. ilg. / 54.079°š. pl. 25.217°r. ilg. / 54.079; 25.217 (Asava)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Varanavo rajonas
Kaimiškoji apylinkė Paaradnės kaimiškoji apylinkė
Gyventojų (2001) 66
Kirčiavimas Asavà[1][2]

Asava (bltr. Асава, rus. Осова) – kaimas Baltarusijoje, Gardino srityje, prie Asavos upės, 20 km į šiaurę nuo Lydos, į pietvakarius nuo Varanavo.

Kaimo vaizdas XX a. pradžioje

Istorija

1656 m., kitais duomenimis, 1666 m. Kazimieras ir Aleksandra Franckevičiai pastatydino pirmąją medinę unitų bažnyčią. 1706 m. per švedų antplūdį ji sudegė. Bažnyčią 1732 m. atstatydino Jurgis Radvila. XVIII a. veikė parapinė mokykla. XIX a. buvo miestelis Lydos apskrities Aleksandravo valsčiuje.[3] 1910 m. kunigaikštis V. Kochanskis pastatydino dabartinę Šv. Jurgio katalikų bažnyčią. 1970 m. sunaikinta cerkvė.

Lietuviai

Nuo seno Asavos parapija buvo lietuviška, nors bažnyčioje iki pat XX a. pradžios pamaldos vyko tik lenkų kalba. 1901 m. kunigas F. Arbatavičius įvedė jas ir lietuvių kalba. Nuo 1907 m. kunigai lenkai protegavo vien lenkų kalbą.[4]

1919–1939 m. Asava priklausė Lenkijai, 1939 m. priskirta Baltarusijos TSR. Lenkijos valdymo metais netoli Asavos, Padvarės kaime, kurį laiką veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, lietuviškas vaikų darželis, Asavoje – lietuviška mokykla; lenkų administracija juos uždarė. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviškai kalbėjo tik vyresniosios kartos žmonės.[5]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2019 m.
1866 m. 1905 m.[6] 1921 m.[7] 2001 m.sur. 2009 m.[8] 2019 m.
60 93 92 66 45 30

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. ↑ Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.
  2. ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. ↑ Osowo (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 653 psl. (lenk.)
  4. ↑ Asava. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 92
  5. ↑ Petras Gaučas. Asava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 65 psl.
  6. ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  7. ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  8. ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.