PROFILPELAJAR.COM

Antanas Žukauskas

Gimė	1939 m. kovo 9 d. Pienionys, Anykščių valsčius
Mirė	2022 m. balandžio 27 d. (83 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Tėvas	Jonas Žukauskas
Motina	Anelė Bagdonaitė

Veikla	dailininkas, skulptorius, kultūros ir meno veikėjas

Antanas Žukauskas (1939 m. kovo 9 d. Pienionyse, Anykščių valsčiuje – 2022 m. balandžio 27 d. Vilniuje^[1]^[2]) – Lietuvos dailininkas, skulptorius, kultūros ir meno veikėjas.

Biografija

Gimė 1939 m. kovo 9 d. Pienionyse. 1948–1959 m. mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje. 1960–1966 m. studijavo Valstybiniame dailės institute skulptūrą pas profesorių Juozą Kėdainį. 1966–1970 m. A. Žukauskas ėjo Lietuvos Kultūros ministerijos Meno reikalų kolegijos nario – eksperto pareigas. Nuo 1970 m. – laisvas menininkas. 1974 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Nuo 1976 m. buvo Respublikinės monumentaliosios dailės meno tarybos narys, 1991–1995 metų laikotarpiu ėjo šios tarybos pirmininko pareigas. Buvo LR Seimo, Kultūros ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Vilniaus savivaldybės, Lietuvos banko, Lietuvos autorinių teisių sąjungos tarybų ir meno komisijų narys-ekspertas.

Kūryba

Antanas Žukauskas buvo įvairių žanrų kūrėjas, reikšmingų monumentų, paminklų, dekoratyvinių skulptūrų, interjerų, mažosios plastikos, skulptūrinių portretų, koliažų, instaliacijų, LR apyvartinių (litų ir centų) ir ES apyvartinių nacionalinės pusės (eurų ir euro centų), kolekcinių monetų autorius. Nuo 1964 m. kūrė ir nuolat dalyvavo parodose, projektuose, konkursuose, simpoziumuose Lietuvoje ir svetur.

Antano Žukausko kūrybos skalė aprėpia tiek tradicinės vaizduojamosios dailės rūšis, tiek ir šiuolaikinį meną. Jis savitai transformavo būdingas lietuviškosios skulptūros tradicijas ir Vakarų Europos modernizmo principus bei filosofines nuostatas, kuriose atsiskleidžia XX a. antros pusės ir XXI a. pradžios kultūros ypatumai, meno ir politikos santykių pobūdis.

Antano Žukausko sukurti darbai yra įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų programas, įvairius leidinius, monografijas, enciklopedijas. 2002 m. buvo išleista ir personalinė A. Žukausko kūrybą pristatanti monografija-albumas „ŽUKAUSKAS“ (teksto autorius – menotyrininkas akademikas Algirdas Gaižutis).

Antano Žukausko kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailininkų sąjungos fondas, Lietuvos banko muziejus, Vytauto Didžiojo Karo muziejus, Vydūno muziejus Detmolde (Vokietija), Hviteat galerija (Suomija), Vatikano muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje (Rusija), Šiaurės Amerikos Balzeko muziejus Čikagoje (Ilinojus, JAV), Jungtinių Tautų vaikų fondas Londone (Didžioji Britanija) ir šimtai privačių kolekcionierių Lietuvoje ir užsienyje.

1984 m. A. Žukauskas sukūrė medalį „Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas“. Tai buvo vienintelis sovietmečiu oficialiai sukurtas medalis religine tematika, jis saugomas Vatikane, o padidintas jo atvaizdas eksponuojamas Vilniaus Arkikatedroje.

A. Žukauskas nuo 1974 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1976 m. jis taip pat buvo respublikinės monumentaliosios dailės meno tarybos narys, 1991–1995 m. buvo jos pirmininkas. Jis buvo Kultūros ministerijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Vilniaus savivaldybės tarybos ir meno komisijų, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos autorinių teisių sąjungos narys.

Už nuopelnus Lietuvos Respublikai A. Žukauskas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2004 m.) ir Lietuvos banko Padėkos raštu (2004 m.). 2006 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos konkurse tapo valstybinės strateginės stipendijos laureatas, 2010 m. – Baltijos Asamblėjos premija už praeities vertybių atspindėjimą dailėje, pusiausvyrą tarp modernaus ir tradicinio baltiškojo identiteto, taip pat už jo sklaidą pasaulyje. Jis buvo projekto „Yra šalis…“ nominantas „Dešimt+“ asmenybių menininkų kategorijoje. Vedęs, žmona Elena Žukauskienė (g. 1949 m.)

Sukūrė kelias dešimtis kolekcinių monetų ir medalių, tarp jų: „Valstybės atgimimas“ (1995 m.), „M. K. Čiurlionis“ (1995 m.), „Sausio 13“ (1996 m.), Lietuvos kunigaikščių ciklą „Mindaugas“ (1996 m.), „Gediminas“ (1996 m.), „Kęstutis“ (1999 m.), UNISEF „Pasaulio vaikai“ (1998 m.), „Baltijos keliui – 10“ (1999 m.). 1996 m. A. Žukausko sukurta moneta Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui ir poeto J. Marcinkevičiaus tekstas buvo įdėti į kapsulę, o kapsulė įmūryta į Gedimino paminklo Vilniuje, Katedros aikštėje, pjedestalą kaip palikimas ateities kartoms.

A. Žukauskas taip pat sukūrė koliažų-asambliažų ciklą „Klonatas“, „Dugnas-1“, „Dugnas-2“, „Nepažįstamas objektas“, „Likimo pirštas“, skulptūras „Atotrūkis“ „Pozicija“, „Atrama“. Jo monumentalūs darbai: dekoratyvi skulptūra „Motinystė“ Plungėje (1972 m.), fontano skulptūra „Pumpuras“ Vilniuje (1979 m.), skulptūra „Anūkas“ Klaipėdoje (1985 m.), simbolinės teatro skulptūros Valstybinio operos ir baleto teatro fasadui Vilniuje (1989 m.), „Juodojo paukščio giedojimas“ Varšuvoje (Lenkija, 1989 m.), paminklas Vydūnui Detmolde (Vokietija, 1990 m.), paminklas Jonui Basanavičiui Vilkaviškyje (1996 m.), paminklas Vincui Kudirkai Vilkaviškyje (1998 m.). 1990 m. atstatant Vytauto Didžiojo paminklą Kaune, skulptūrinėje kompozicijoje jis atkūrė ruso figūrą. Jis sukūrė Anykščių senųjų (XIX a.) kapinių paminklą – šventųjų vartų (trijų kryžių) kompoziciją (2013 m.).

A. Žukausko sukurti bareljefai: Vydūno Tilžėje (Sovetskas, Rusija, 1989 m.), Antano Žukausko-Vienuolio Tbilisyje (Gruzija, 1989 m.), Jono Matulio Vilniuje prie Lietuvos Mokslų akademijos (1992 m.) ir kiti. Jis sukūrė Lietuvos Sąjūdžio 20-mečiui skirtą bareljefą „Sąjūdis“, įamžinusį 200 asmenybių.

Jis sukūrė antkapinius paminklus: „Sielvartas“ – Kaziui Rimavičiui Troškūnuose (Anykščių r., 1963 m.), „Ilgesys“ – tėvams Anykščiuose (1972 m.), kompozitoriui Jonui Švedui Vilniuje (1973 m.), rašytojui Augustinui Griciui Vilniuje (1974 m.), Linai Pinigytei Vilniuje (1975 m.), Juozui Sakalauskui Panevėžyje (1975 m.), smuikininkui Aleksandrui Livontui Vilniuje (1976 m.), akademikui Adolfui Juciui Vilniuje (1976 m.), Juozui Mickevičiui Panevėžyje (1977 m.), rašytojui Antanui Jonynui Vilniuje (1978 m.), Jonui Bieliniui Vilniuje (1995 m.), kompozitoriui Benjaminui Gorbulskiui Vilniuje (1999 m.) ir kitiems.^[3]

Žymūs apdovanojimai

1996 m. Lietuvos litų ir centų sukūrimo konkurse (I premija).
2001 m. Pasaulinėje parodoje – konkurse „Krause Publications“ (I premija) Niujorkas (JAV).
2002 m. „Coin of the year“ konkurse pagrindinis prizas. Osaka (Japonija)
2004 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius (už nuopelnus Lietuvai ir sklaidą pasaulyje)
2004 m. Europos Sąjungos eurų ir euro centų nacionalinės pusės kūrimo konkurse (I premija).
2006 m. Valstybės strateginės stipendijos laureatas (už projektą „Lietuvos kultūra Europoje per formą“).
2009 m. LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui).
2010 m. Baltijos Asamblėjos kultūros ir meno premija (už profesionalų praeities vertybių perteikimą dailėje modernumo ir tradiciškumo kontekste ir baltų identiteto sklaidą pasaulyje).
2021 m. Vyčio paramos fondo pasiūlytas Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti.