Jonas Bielinis (1933 m. birželio 15 d. Astraviškiuose, Ignalinos rajonas – 1993 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje) – sovietinis partinis veikėjas, literatūros kritikas.
Biografija
1958 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete baigė lituanistiką. 1958–1961 m. Vilniaus universiteto SSKP istorijos katedros dėstytojas. 1959–1961 m. Vilniaus universiteto partinės organizacijos sekretoriaus pavaduotojas, sekretorius. 1961–1963 m. LKP Vilniaus Lenino rajono komiteto I sekretorius.
1967 m. baigė Visuomenės mokslų akademiją prie SSKP CK. 1967 m. filologijos mokslų kandidatas. 1967–1973 m. LKP CK kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, 1973–1976 m. Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas. 1969–1973 m. dar dėstė Vilniaus universitete. 1976–1989 m. LSSR kultūros ministras.
Vienas iš lietuvių literatūros ir kritikos nomenklatūrinių kontrolierių, socialistinio realizmo propaguotojas. Iš studijos „Žmogaus koncepcijos bruožai dabartinėje lietuvių literatūroje“ (1969 m.) ir kritikos straipsnių sudarė rinkinį „Žmogaus keliai ir kryžkelės“ (1982 m.). 1980 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas.
1957–1989 m. SSKP narys, 1976–1989 m. LKP CK narys. 1975–1990 m. LSSR AT deputatas. Į gyvenimo pabaigą iš politinės veiklos pasitraukė.[1][2]
Bibliografija
- Žmogaus koncepcijos bruožai dabartinėje lietuvių literatūroje. – Vilnius: Mintis, 1969. – 186 p.
- Žmogaus keliai ir kryžkelės: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1982. – 337 p.
Šaltiniai