Argentinos KOP Belgijos KOP Italijos KOP Graikijos KKOP Latvijos KOP Lenkijos KOP Meksikos KOP Sovietų Rusijos KOP Urugvajaus KOP
Pagaminta vnt.
250 (Ansaldo) 57 (Plage i Laśkiewicz)
Ansaldo A.1 Balilla buvo vienintelis Pirmojo pasaulinio karo metu Italijos karalystėje aviacijos įmonės „Aeronautica Ansaldo Societa Anonima di Torino“ sukurtas ir pagamintas naikintuvas. Nepavykus modelio SVA pritaikyti naikintuvo vaidmeniui, įmonė 1917 metų viduryje pristatė Ansaldo SVA.5 pagrindu sukurtą modelį A.1. Dėl užsitęsusių derybų su kariuomene ir bandymų į ginkluotę jis buvo priimtas tik 1918 m. pradžioje ir beveik nedalyvavo karo veiksmuose.
Lėktuvas pasižymėjo dideliu greičiu, tačiau italų pilotai jo nemėgo dėl prasto manevringumo.
Po karo kariuomenei nereikalingi pertekliniai lėktuvai buvo naudojami aviacijos šou, akrobatiniams skrydžiams.
1919 m. 25 vnt. šių lėktuvų ir licenciją pasigaminti dar 100 vnt. įsigijo Lenkija. Pradedant 1921 m. Liubline, įmonėje „Plage i Laśkiewicz“ pagaminti 25 vnt. Ansaldo A.1. 1918 m. Sovietų Rusijos valdžia paskelbė perimanti Rusijos imperijos pateiktą užsakymą įsigyti 30 šių lėktuvų. Abi šalys šio tipo orlaivius naudojo Sovietų Rusijos-Lenkijos kare. Lenkijos pusė nuo 1919 m. liepos šiais lėktuvais apginklavo Kosciuškos eskadrilę, kur jie susilaukė teigiamo amerikiečių pilotų įvertinimo. Visi, išskyrus vieną šio tipo Lenkijos turėtų lėktuvų, buvo sunaikinti 1919 m. bolševikų kontrapuolimo Ukrainoje metu.
Lenkijoje pagaminti A.1. buvo apie 80 kg sunkesni nei itališki originalai ir pasižymėjo variklių gedimais bei nekokybiško suvirinimo sąlygojamais lūžiais. Dėl šių priežasčių įvyko bent devynios pilotų aukų pareikalavusios avarijos. 1924 m. gamybos užsakymas buvo sumažintas iki 80 orlaivių, vėliau – iki 57 (tuo metu faktiškai pagamintas skaičius). 1925 m. Lenkijos kariuomenė nuginklavo visus turėtus A.1, o 1927 m. pašalino juos iš karinės tarnybos.
Sovietų Rusijos ir SSRS KOP savo įsigytus lėktuvus naudojo tiek karo veiksmuose, tiek, iki 1928 m., ir įvairiose karinėse apygardose dislokuotuose daliniuose. SSRS kariuomenė ketino A.1 apginkluoti savo gamybos sinchronizuotais kulkosvaidžiais, tačiau jų pagaminti nepavyko ir sovietiniai A.1 skraidė neginkluoti.[1]
1923 ir 1925 m. 13 šių lėktuvų įsigijo Latvijos kariuomenė.[2]1923 m. birželio 7 d. demonstracinio skrydžio Rygoje metu žuvo Ansaldo pilotas-bandytojas. Latvijos įsigytų lėktuvų varikliai buvo papildomai izoliuoti nuo šalčio. Žinomi šių lėktuvų numeriai: 1K, 2K, 3K, 12K, 28, 34, 35, 39, 44, 45, 47, 49.[2] Iki ketvirtojo dešmtmečio pradžios trukusios eksploatacijos Latvijos kariuomenėje laikotarpiu įvyko dvylika avarijų, iš jų dvi – mirtinos.[2]
„Ansaldo“ mėgino šiuos lėktuvus parduoti Pietų Amerikos šalims, tačiau 1921 m. vykusi pristatymų serija Amerikoje didelės sėkmės nesusilaukė. Lėktuvus buvo mėginama parduoti už 6000 JAV dolerių už vienetą. Vieną lėktuvą įsigijo Meksikos kariuomenė. Nesėkmingi mėginimai parduoti šiuos lėktuvus tapo viena iš „Ansaldo“ susijungimo su „FIAT“ ir vėlesnės likvidacijos priežasčių.
(EN) Andersson, Lennart, Soviet Aircraft and Aviation 1917–1941, London, Putnam Aeronautical Books, 1994, ISBN 0-85177-859-3.
(IT) Angelucci, Enzo, Matricardi, Paolo, Ansaldo A 1 Balilla, in Guida agli Aeroplani di tutto il Mondo, vol. 1, Milano, Arnoldo Mondadori Editore, 1979.
(IT) Apostolo, Giorgio , Ansaldo A.1 Balilla, in Guida agli Aeroplani d’Italia dalle origini ad oggi, Milano, Arnoldo Mondadori Editore, 1981, pp. 41.
(IT) Boroli, Achille, Boroli, Adolfo, Ansaldo A.1 Balilla, in L’Aviazione, vol. 1, Novara, Istituto Geografico De Agostini, 1983, pp. 193.
(IT) Camurati, Gastone , Ansaldo A.1 „Balilla“, in Aerei Italiani 1914–1918, Roma, Aeronautica Militare, 1974, pp. 30-2.
(EN) Duffy, Paul, Kankdalov, Andrei , ANT-5/I-4, in Tupolev The Man and his Aircraft, Warrendale, PA, USA, Society of Automotive Engineers, 1996, pp. 40, ISBN 978-1-56091-899-8.
(EN) Gregory Alegi, Ansaldo A.1 Ballilla, in Windsock Datafile (88), Berkhamsted, UK, Albatros Productions Limited, 2001, ISBN 1-902207-39-4.
(IT) Gueli, Marco , D’Amico, Ferdinando , Rovere, Riccardo, Guida agli aerei storici italiani, Roma, Edizioni dell’Ateneo & Bizzarri, 1978.
(IT) I Reparti dell’aviazione italiana nella Grande Guerra, AM Ufficio Storico – Roberto Gentilli e Paolo Varriale, 1999