Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Anatolų
Paplitimas	Mažoji Azija
Kalbų skaičius	>7
Kilmė	indoeuropiečių Anatolų
Geografinis paplitimas
Anatolijos kalbos I tūkstm. pr. m. e.

Anatolų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, kuriai priskiriamos senosios kalbos, vartotos Mažosios Azijos pusiasalyje. Manoma, kad jos šiuolaikinių tęsėjų nebeturi.

Žymiausia iš anatolų kalbų yra hetitų kalba – seniausia raštiškai fiksuota indoeuropietiška kalba. Dauguma jos įrašų yra iš XIII a. pr. m. e., seniausieji siekia XVIII a. pr. m. e.

Kitos žinomos kalbos:

• palų (randama tarp hetitiškų įrašų)
• luvių (galimai grupė kalbų, gyvavo pohetitišku laikotarpiu, naudojo tiek dantiraštį, tiek luvių hieroglifus)
• likų (vartota Likijoje, tarp V a. pr. m. e. ir II a.)
• karų (vartota Karijoje, tarp VII–III a. pr. m. e.)
• lydų (vartota Lydijoje, tarp VII–II a. pr. m. e.)
• pisidų (vartota Pisidijoje ~II a., žinoma tik iš trumpų įrašų)

Spėjamos kalbos: nežinoma kalba, užrašyta sidų raštu (iš Sido); manoma, kad savo kalbas, galimai priklausiusias anatolų kalboms, turėję Likaonijos, Izaurijos, Mysijos, Pamfilijos gyventojai.

Pagal plačiausiai priimtą indoeuropiečių kalbų susidarymo modelį, anatolų kalbos anksčiausiai atsiskyrė nuo prokalbės, todėl turi daug savybių, nebūdingų kitoms ide. kalboms. Protoanatolai apie 4 tūkstantmetį pr. m. e. iš spėjamos protėvynės Ponto stepėje atsikėlė į Mažąją Aziją per Balkanus arba Kaukazą. Dalis tyrinėtojų teigė, kad indoeuropiečių protėvynė ir yra Mažojoje Azijoje.

Dėl glaudžių ryšių su aplinkinėmis tautomis, į anatolų kalbas pateko nemažai akadų, hatų ir kitų neindoeuropietiškų žodžių. Po Aleksandro Makedoniečio žygių Mažoji Azija sparčiai helenizavosi ir manoma, kad I–II a. m. e. Anatolų kalbos jau buvo išnykusios. Galimai dalis šių kalbų žodžių pateko į armėnų kalbą.