Nors šiuo metu Atstovų rūmus sudaro 160 narių, šalies Konstitucija numato, kad narių skaičius gali kisti. Pagal Konstituciją vienas narys gali atstovauti mažiausiai 20 000 gyventojų, daugiausiai – 30 000. Pagal galiojančius teisės aktus Atstovų rūmų narius tiesiogiai renka Airijos gyventojai proporcinio atstovavimovieno perleidžiamo balso sistemos būdu bent kartą per penkerius metus. Atstovų rūmų nariu gali tapti bet kuris Airijos pilietis vyresnis nei 21 metų.[2] Atstovų rūmų narys airiškai yra žinomas kaip Teachta Dála (sutrumpintai TD) arba deputatas.
Atstovų rūmų rinkimuose gali balsuoti visi vyresni nei aštuoniolikos metų Airijos ir Jungtinės Karalystės piliečiai.[3]Šalies ministras pirmininkas bet kuriuo metu gali kreiptis į prezidentą su prašymu paleisti Atstovų rūmus. Tokiu atveju visuotiniai rinkimai privalo įvykti per trisdešimt dienų nuo seno parlamento paleidimo. Prezidentas gali atsisakyti paliesti Atstovų rūmus ir paprašyti jų sudaryti alternatyvią vyriausybę nesurengiant visuotinių rinkimų.
Vieno perleidžiamo balso rinkimų sistema iš esmės sukuria proporcingą Atstovų rūmų atstovavimą. Vis dėlto teigiama, kad nedidelis rinkimų apygardų dydis suteikia didesnėms partijoms nedidelį pranašumą ir sukuria nepakankamą mažų partijų atstovavimą. Nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio valdančiųjų daugumą sudarė koalicinės vyriausybės. Tačiau iki 1989 m. vyriausybę dažniausiai sudarydavo vienintelė Fianna Fáil partija. Vieno perleidžiamo balso rinkimų sistema reikalauja, kad viena rinkimų apygarda į Atstovų rūmus siųstų kelis kandidatus, o tai reiškia, kad dažniausiai kandidatai turi varžytis su kitais tos pačios partijos atstovais, kas padidina rinkėjų pasirinkimą. Šalyje taip pat buvo pateikti siūlymai pakeisti rinkimų sistemą į daugumos atstovavimo rinkimų sistemą. Vis dėlto, pasiūlymai 1959 m. ir 1968 m. referendumuose buvo atmesti.
Šiuo metu kiekviena rinkimų apygarda renka nuo trijų iki penkių deputatų. Konstitucijoje numatyta, kad nė viena rinkimų apygarda negali išrinkti mažiau nei trijų deputatų, tačiau nenurodo maksimalaus deputatų skaičiaus. Vis dėlto, Rinkimų įstatymo 6-tas straipsnis nurodo, kad viena rinkimų apygarda gali rinkti ne daugiau penkių deputatų. Taip pat Konstitucijoje reikalaujama, kad rinkimų apygardos deputatų skaičiaus apribojimai būtų peržiūrėti bent kas dvylika metų, kad juos būtų galima pakeisti, atsižvelgiant į gyventojų skaičių pagal naujausią gyventojų surašymą. Šiuo metu apribojimus peržiūri nepriklausoma komisija, o jos rekomendacijos yra įtvirtinamos įstatymu. Šalies Konstitucija draudžia netinkamą deputatų paskirstymą.
Deputatų skaičius
Nuo 2002 m. vienas Atstovų rūmų deputatas atstovauja 25 000 šalies piliečių. Šis santykis yra panašus į daugelio kitų Europos Sąjungos šalių nacionalinių parlamentų santykį.
1937 m., priėmus dabartinę Konstituciją, Atstovų rūmų deputatų skaičius buvo sumažintas nuo 153 iki 138. Vis dėlto, septintajame dešimtmetyje skaičius padidėjo iki 144, 1977 m. rinkimuose iki 148, o 1981 m. rinkimuose iki 166. 2011 m. Rinkimų įstatymas numatė, kad narių skaičius „turi būti ne mažesnis nei 153 ir ne didesnis nei 160“.[4] Šis naujas įstatymas įsigaliojo 2016 m. rinkimų metu, kuomet buvo į Atstovų rūmus buvo išrinkti 158 nariai. 2020 m. rinkimų metu narių skaičius buvo padidintas iki 160.
Išsidėstymas
Dabartinis Atstovų rūmų deputatų išsidėstymas. Juoda spalva yra pažymėtas rūmų pirmininkas
Atstovų rūmų posėdžių salėje deputatai sėdi vienas prieš kitą. Salės galas yra šiek tiek išlenktas, siekiant sukurti pusapskritimį. Deputatai, šiuo metu sudarantys vyriausybę, sėdi Atstovų rūmų pirmininko kairėje, o opozicija – dešinėje pusėje. Anksčiau posėdžių salė buvo universiteto auditorija.
Kadencijos trukmė
1919 m. sausio 21 d. Airijos respublikonai įkūrė atskirą vienkamerinį Airijos parlamentą, žinomą kaip Dáil Éireann (liet.Airijos asamblėja), kuris valdė 1919-1922 m. susikūrusią Airių Respubliką. Nei Britanijos, nei kitų šalių vyriausybės nepripažino šio parlamento teisėtu Airijos parlamentu. Vienas pirmųjų parlamento veiksmų buvo ratifikuoti Konstituciją. Pirmoji ir antroji tuometinio parlamento kadencijos (1919-1922 m.) valdė valstybę pagal šios, laikinosios, Konstitucijos nuostatas. Kadangi Konstitucija buvo laikinoji, joje nebuvo nurodyta parlamento kadencijos trukmė.
Laisvosios Airijos valstybės Konstitucijoje buvo nustatyta, kad maksimali Atstovų rūmų kadencijos trukmė yra ketveri metai. 1927 m. Irachtas priėmė Konstitucijos pataisą. Šia pataisa buvo nustatyta, kad maksimali Atstovų rūmų kadencijos trukmė yra pratęsiama nuo ketverių iki šešerių metų. Tais pačiais metais Irachtas priėmė Rinkimų įstatymą, kuriame teigiama, kad „maksimali Irachto kadencijos trukmė, jo nepaleidus anksčiau laiko, turėtų būti penkeri metai nuo pirmojo Atstovų rūmų posėdžio“.
1937 m. gruodžio 29 d. Laisvoji Airijos valstybė nustojo egzistuoti. Ją pakeitė nauja valstybė – Airija, kurioje buvo priimta Airijos Konstitucija. Konstitucijos 16-tame straipsnyje nustatyta, kad „Atstovų rūmų kadencija neturėtų būti ilgesnė nei septyneri metai nuo pirmojo jų posėdžio: įstatymu gali būti nustatytas trumpesnis laikotarpis“. Nepaisant to, kad pagal Konstituciją maksimali Atstovų rūmų trukmė pailgėjo iki septynerių metų, šalyje liko galioti Rinkimų įstatymas, kuriame jau anksčiau buvo numatyta, kad kadencijos trukmė turi būti ne ilgesnė nei penkeri metai. Dėl tos priežasties, maksimali Atstovų rūmų kadencijos trukmė liko penkeri metai.
Atstovų rūmų pirmininkas
Airijos Atstovų rūmų pirmininkas airiškai yra vadinamas Ceann Comhairle. Pirmininkas yra išrenkamas iš visų Atstovų rūmų narių, tačiau jis griežtai privalo laikytis nešališkumo. Nepaistant to, paprastai vyriausybė bando išrinkti savo partijos narį. Pirmininkas Atstovų rūmų posėdžiuose gali balsuoti tik tuo atveju, jei balsavimo metu „už“ balsuoja lygiai pusė deputatų. Dabartinis Atstovų rūmų pirmininkas yra Fianna Fáil deputatas Seán Ó Fearghaíl.
Galios
Nors iš esmės Atstovų rūmai yra tik viena iš trijų Irachto sudedamųjų dalių (kiti du yra Airijos prezidentas ir Senatas), praktiškai Atstovų rūmams konstituciškai suteiktos galios daro juos galingiausia Irachto dalimi. Tai reiškia, kad dauguma Atstovų rūmų priimtų įstatymo projektų galiausiai tampa įstatymais. Šalies prezidentas gali įstatymo projektą vetuoti tik tuo atveju, jei jis prieštarauja šalies Konstitucijai. Tokiu atveju, prezidentas privalo perduoti įstatymo projektą Airijos Aukščiausiajam teismui nagrinėti.
Paskirti finansų kontrolierių ir vyriausiąjį auditorių.
Veiklos
Leinsterio rūmai Dubline – oficialus Airijos Atstovų rūmų pastatas
Airijos Atstovų rūmai nustato savo parlamentines procedūras, o deputatus gina tam tikros teisės, kylančios iš parlamentinių privilegijų. Išskyrus išskirtines aplinkybes, Atstovų rūmų posėdžiai būna vieši. Šiuo metu Atstovų rūmai turi tris nuolatinius komitetus ir trylika rinktinių komitetų, sudarytų iš nedidelio parlamentarų skaičiaus. Kiekvienas rinktinis komitetas sprendžia tam tikras sritis ar klausimus.
Nuo 2019 m. Atstovų rūmai susirenka antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Susirinkimuose Atstovų rūmų nariai užduoda klausimus ministrams, ministrui pirmininkui, veda diskusijas dėl įstatymų projektų.
Diskusijos ir kalbos dažniausiai vyksta anglų kalba, tačiau yra leidžiama, jog deputatas šnekėtų ir airių kalba.
Balsavimo tvarka
Iš pradžių Atstovų rūmų pirmininkas (arba jo pavaduotojas) pateikia klausimą airių kalba, prašydamas dalyvaujančių deputatų sakyti Tá (liet.taip) arba Níl (liet.ne), jei jie sutinka arba nesutinka su jiems pateiktu klausimu. Gavęs atsakymus, pirmininkas pateikia savo nuomonę dėl balsavimo rezultatų. Deputatai gali užginčyti pirmininko nuomonę ir pareikalauti balsavimo raštu, šaukdami Vótáil! (liet.Balsuokime!). Pirmininkas tada sušunka Vótáil!, kas pradeda balsavimo procesą. Prieš balsavimą Leinsterio rūmuose ir aplinkiniuose pastatuose nuskamba skambutis (angl.Division bell), kviečiantis deputatus balsuoti. Skambutis skamba šešias minutes, o posėdžių salės durys yra užrakinamos dar po keturių.
Prieš balsavimą pirmininkas kiekvienai posėdžių salės pusei paskiria po du balsų skaičiuotojus. Deputatams yra suteikiama viena minutė balsuoti. Balsavimas vyksta elektroniniu būdu, kuomet deputatai paspaudžia Tá arba Níl mygtuką, esančius ant jų stalų. Pasibaigus balsavimo laikui, lapas (angl.Division sheet), kuriame yra pateikiami rezultatai, yra pasirašomas keturių balsų skaičiuotojų ir perduodamas Atstovų rūmų pirmininkui, kuris paskelbia gautą rezultatą.
Nors elektroninis balsavimas tapo įprasta praktika, kartais Atstovų rūmų nariai balsuoja ant popierinių biuletenių, naudodamiesi balsavimo kabinomis, esančiomis posėdžių salės gale. Dažniausiai ant popierinių biuletenių deputatai balsuoja dėl nepasitikėjimo vyriausybe. Balsų skaičiuotojas gali pareikalauti, kad balsavimas vyktų biuleteniais, ypač kai yra nagrinėjami ypatingos svarbos nutarimai.
Istorija
Pirmtakai
Pirmasis Airijos parlamentas buvo Airijos kunigaikštystės parlamentas, įkurtas XIII a. kaip aukščiausias Airijos kunigaikštystės įstatymų leidžiamosios valdžios organas. Jo Atstovų rūmai vadinosi Airijos Bendruomenių rūmais. 1800 m., Airijai ir Didžiajai Britanijai pasirašius Sąjungos aktą, Airijos parlamentas buvo paleistas. Iki 1922 m. Airijos deputatai atstovavo šaliai Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose. 1919 m. Airijos respublikonai įkurė atskirą vienkamerinį Airijos parlamentą, žinomą kaip Dáil Éireann (liet.Airijos asamblėja). Ši revoliucinė asamblėja iš esmės buvo įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, valdanti visą Airijos salą. Vis dėlto asamblėja nebuvo pripažinta pagal Jungtinės Karalystės įstatymus.
1920 m., dar egzistuojant Airijos asamblėjai, Jungtinės Karalystės vyriausybė įkūrė Pietų Airijos parlamentą – vietinę įstatymų leidžiamosios valdžios instituciją. Tačiau šią naujai įkurtą instituciją nacionalistai atmetė ir liko ištikimi asamblėjai. Kadangi asamblėja buvo neteisėta pagal Jungtinės Karalystės konstituciją, Britanijos teisės teorijoje yra laikoma, kad Pietų Airijos Bendruomenių rūmai – žemieji Pietų Airijos parlamento rūmai – yra Airijos Atstovų rūmų pirmtakas.
Revoliucinė asamblėja (1919-1922 m.)
1919 m. įkurta revoliucinė asamblėja buvo įsteigta Sinn Féin partijos parlamentarų, kurie atstovavo Airijai Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose. Sinn Féin parlamentarai atsisakė pripažinti Jungtinės Karalystės parlamentą ir vietoj to susirinko į pirmąją Airijos asamblėją (air.Dáil Éireann) – vienkamerinę Airijos įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri valdė nepriklausomybę pasiskelbusią Airių Respubliką. Revoliucinė asamblėja yra laikoma pirmuoju Airijos parlamentu nuo 1801 m.
Tačiau Airių Respublikos asamblėją tarptautiniu mastu pripažino tik Rusijos TFSR. Pirmasis asamblėjos susitikimas įvyko 1919 m. sausio 21 d. Dubline. Susitikime dalyvavo 27 nariai. Institucija buvo uždrausta rugsėjo mėnesį, o jos nariai buvo priversti susitikti slaptai.
Laisvoji Airijos valstybė (1922-1937 m.)
Airių Respublikos asamblėja 1922 m. buvo pakeista Laisvosios Airijos valstybės parlamentu. Laisvoji Airijos valstybė, kurią sudarė dvidešimt šešios pietinės ir vakarinės Airijos salos grafystės, buvo įkurta pagal 1921 m. Anglų-airių sutartį. Pasirašius sutartį, vienkamerinis Dáil Éireann tapo naujai įkurto Laisvosios Airijos valstybės parlamento – Irachto – žemaisiais rūmais. Jų oficialiu pastatu tapo Leinsterio rūmai.
Airijos Konstitucija (nuo 1937 m.)
1937 m. priimta Airijos Konstitucija įtvirtino šiuolaikinę Airijos valstybę, kuri šiandien yra vadinama Airija.[5] Pagal Konstituciją naujasis įstatymo leidžiamosios valdžios organas išlaikė Irachto pavadinimą, o jo žemieji rūmai liko Atstovų rūmais.
